Ežeras

Zetišė

JIS: Kur išsimaudžius? – per karščius to klausi savaime.
Apžiūrėjom tris ne per toliausiai esančius ežerus.
Kaušiadalas (šalia Kaũšiadalos, neprivažiavus Paberžės; taip, tas juokingasis vietovardis) – per arti kelio, be to, jokio padoresnio priėjimo bent jau nepastebėjom.
Vyžulionių ežeras visai nieko, bet – tolokai; lyg ir turėtų būt trumpesnis kelias, bet kol kas neradom.
Pasirinkom tokį nediduką, kurio pavadinimas – Zetišė – ataidi žodžiu затишье (tyla, tyluma). Apie 20 min pėsčiomis, nuo kelio koks 100 ar net daugiau metrų, nežinodamas keliuko per mišką gali ir nepastebėt. Yra visai geras lieptas, kopėčios nusileist vandenin, gilu. Taigi – viskas gerai. (Net nuogas gali maudytis, jei kokio žvejo atėjęs nerandi.)

Vienas dalykas nervina: šalia liepto šiukšlių krūva, bet padėtis pataisoma – tik maišelio nereikia užmiršt kitąkart einant.
Tiesa, prie sodo yra neblogas tvenkinys, bet visai nesinori išlipt krantan juodom kojom; lieptelio padoraus (kol kas) trūksta.