SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2011-09-20

Žoliapjovė 1 (mechaninė)

JI: Vasaros pradžioje ilgai sukome (tiksliau - aš sukau) galvas - kokią gi čia žolės pjovimo mašiną įsigijus. Internete mėginau surasti skirtumus tarp žoliapjovių ir vėjapjovių, benzininių, akumuliatorinių, elektrinių, mechaninių (rankinių). Tai buvo kaip žaidimas "Surask 10 skirtumų". Jis galvos nesuko - pasakė "Noriu mechaninės". Išsirinko firmos "Partner", kaip ir Jo dviratis, matyt, tikėjosi tokio pat malonumo, kaip ir dviračiu važiuodamas. Nepasidavė jokiems įkalbinėjimams ir patarimams, kad mechaninė vėjapjovė žolei iki juosmens ir dar 12 arų tikrai ne pats geriausias variantas. Tvirtas. Pasidaviau aš. Nusipirkome Partner stumdomą rankomis, mechaninę. Pirmą dieną bėgiojo Jis su žoliapjove, demonstravo kaip puikiai jinai pjauna. Kuo greičiau bėgi, tuo geriau pjauna! Tiesa, žolę teko prieš tai nupjauti dalgiu. Pjovė irgi Jis. Antrą dieną išmėginau žoliapjovę aš. Nuo tada aš ir pjaunu. Bėgte ir nebėgte. Gerai pjauna. Iki prakaito. Dabar tvirtėju aš.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą