SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2012-04-30

Bulvės 2012

04-29
05-27
JIS: Pernai buvom pasodinę net dvidešimt aštuonias. Džiaugėmės pirmosiom. Džiaugėmės antrąkart pasikasę. Visas iš po kartonų išrankiojusi Ji apibendrino: „derlius kiekiu 400–500%, na, o svoriu – gal 200%“. Vietoj bulvių rudenį susodino česnakus. Puikiai auga.
Šįmet sodinom jau nebeskaičiuodami. (Oi, atsiprašau, aš neskaičiavau.)
Pasirinkom pievos plotą šalia braškių/žemuogių (gal nesipjaus, vienos kitas kokiom ligom apkrėsdamos?), kur kitąmet turėtų būt lysvė, ir prikaišiojom. 6 bulvių net pritrūko. Kartonų šonus prislėgiau velėna, papuvusiais rudenį nukirptų astrų stagarais užklojau (kad tradicinės žemdirbystės šalininkams akių tie kartonai nebadytų). Kol kas su tuo mulčium striuka.
Nežinau, kaip bus derlius įvertintas rudenį, bet dėl vieno iš anksto džiaugiuos: lysvę paruošt tikrai bus lengviau negu kad dabar, t.y. pavasarį.
JI: Beje, ne astrų, o žieminių astrų, tų, kur žydi gražiai mėlynai-violetiniai. Šiaudų neturime, šieno, deja, irgi. Problema – kuo dengti bulves. O bulves, beje, mėginau skaičiuoti. Ar tik nebus apie 56–58. Tik labai daug visko teko skaičiuoti – tai ir primiršau.
JIS: 05-04 pasodinau trūkstamas. Viena abejonė neduoda ramybės: ar joms ten ne per drėgna bus? 05-27 jau sudygę, daigai sodriai žali.

Dėl juoko: nė metai nepraėjo, ir paaiškėjo, kas buvo sėta

JIS: Pernai rugsėjo vidury Ji pasėjo abrakadabrą: svogūnus – žieminius česnakus. Šį pavasarį paaiškėjo, kas per dalykas tatai buvo: mano supratimu, tiesiog svogūnai. Laiškus skink ir valgyk. Nors turiu prisipažint: neragavau; o gal išties česnako prieskonį turi?

JI: Dėl prieskonio nežinau, bet kai balandį atvažiavome į sodą, buvau maloniai nustebinta: vai, kažkas išaugo. Vadinasi, kažką sėjau. O svogūnai visai puikūs.

Česnakai

JIS: Pernai rudenį – bulves nukasusi – Ji pasodino (kelias galva davė mano mama, iš Biržų parvežiau). Šįmet jau kelis kartus girdėjau džiaugiantis:
– Tai gražiausias sodo plotelis.
Jei taip, tai net du to grožio atvaizdai (fotografuota 04-29).

JI: Ne taip mažai mama davė rudenį ir suskaičiavusi buvau – apie 20 diiiiidelių skiltelių pasodinau. Beje, tvarkingai, šachmatine tvarka. O gal šaškine? Seniai nežaidžiau nei tuo, nei tuo. Reikia prisiminti, kaip figūros vaikšto.

Dėl juoko: svogūnų puskalnis

JIS: Praeitą savaitgalį svogūnų prisodinom [be proto] daug. Bet šis tas vis tiek dar liko – visai smulkių baltųjų galvučių apie 30. Na, jei jau pradėjom, tai reikia ir baigt – iki pergalės:)
Vakar (04-29) prisiminiau, kad šalia keliuko yra toks kupstas, ant kurio auga labai vešlus varputis. Įtariu, ten mėšlo kokia krūvelė, matyt, kažkada buvo. Jei varpučiui gerai, tai kodėl svogūnams turėtų būt blogai? Nuroviau tą varputį, sukaišiojau svogūnėlius, ant viršaus užpyliau vos vos normalios žemės ir uždengiau pernykšte žole. Jei sudygtų ir augtų, tai toks svogūnų puskalnis būtų – skirtas pergalei pažymėti: mes VISUS svogūnus įveikėm:)

Svogūnai 2012

04-29; kairės lysvės gale gabaliukas skirtas žirniams, o dėšinės gale – česnakai;
tiesa, dešinėj į tarpus tarp svogūnų eilių prisėta dar morkų ir ridikėlių
JIS: Pernykštę svogūnų istoriją prisiminęs visada nusišypsau –  ne tiek jau daug daržininkaujant išties juokingų dalykų nutinka.
Šįmet nutarėm atsigriebt. Regis, dar žiema buvo, kai „Banginy“ pamatėm baltųjų ir raudonųjų svogūnų galvučių. Perkam! Vėliau ir paprastųjų dar nusipirkom. Paprastųjų iš kažkur dar prisirado.
Taigi praeitą savaitgalį pirmąkart šįmet su nakvyne nuvažiavę sodan ir ėmėmės būtent svogūnų. Šeštadienis buvo gražus, tai paruošiau tas dvi lysves, vakare Ji užmerkė galvutes. Žodžiu, pasiruošėm.
O sekmadienį kad pradėjo lyt... Dar mėginom laukt, gal liausis, bet kur tau! Tai ir teko šlapion žemėn sukaišiot. Šį savaigalį apmulčiavau.
Ai, nusibodo rašyt. Tikiuos, Ji dar tikrai sugalvos kuo papildyt:)
Ridikėliai jau ir sudygo.









JI:  Galvutes ne šiaip užmerkiau, o kalio permanganato tirpale. Per naktį laikiau. Lietus beviltiškai lijo nuo 10 ryto iki 5 vakaro, kol susiruošėm važiuoti namo. Kadangi svogūnai jau buvo išmirkyti, teko nori nenori sodinti. Per lietų. Kai susiruošėm važiuoti namo, aš jau nebeišlaikiau (visgi esu tik pradedančioji daržininkė), sakau: aš nenoriu šitaip dirbti sode ar darže, ar dar kur nors, laisvalaikio metu, aš noriu ir pailsėti. Pasirodo, sode (ar darže), be džiaugsmo ir poilsio, dar reikia dirbti. Ir man visą laiką apie tai sakė draugė, turinti sodą nuo vaikystės. Ridikėlius apdengiau agroplėvele. Dar neįkandau jos privalumų. Tikiuosi, kad bent jau keletu dienų anksčiau turėsime derlių :)

Porai ir petražolės (peržiemoję)

04-29
JIS: Smagu, kai po žiemos atvažiavęs jau kai ką žaliuojančio randi. Va petražolės ir porai kuo puikiausiai peržiemavojo, Donelaičio žodžiu tariant.
Petražolių nemėgstu, o jei porai bent jau piršto storumo užaugtų – visai gerai būtų.
Man regis, kad apie porus šitame tinklarašty pernai bene daugiausiai – net triskart – rašyta:
Na, kol užaugs porai, teks mist svogūnais:)

Iš smalsumo: Afrikiniai agurkai (ikilaukinis laikas)

JIS: Grįždamas iš darbo namo, dažniausiai užsuku nusipirkt ko reikia į IKI, buv. „Minską“. Balandžio vidury užsukęs pastebėjau sėklas augalo, kurio tikrai nesu ragavęs, – melothria scabra: odelė, pasak aprašo, su rūgštele, o giliau – kaip agurkas, t.y. prėskas. Ragauji, ergo – gyveni?
Pakely 10 sėklų, galioja iki 2016-07. 04-20 penkias pamerkiau, po poros dienų pasėjau.
04-30: vis dar nesirodo, bet gal jau nebeilgai liko laukt? Kol kas – tik sėklų pakelio vaizdas:)
Išdygo keturi iš penkių. Kol kas ne per didžiausi, bet visai simpatiški.

05-08
P.S. Birželio pradžioj labai stiprus lietus ar net kruša vos persodintus į lysvę pribaigė. Ką gi, sėklų dar liko. Bus galima pamėginti kitąmet.

Iš smalsumo: Artišokai (ikilaukinis laikas)

04-30
JIS: Viena iš paslaptingųjų daržovių (bent man; jokios asociacijos nekyla, ergo: nesu valgęs?). Pasak lt.wikipedijos, „Lietuvoje artišokas mažai žinomas ir vartojamas.“ Ką gi, pamatysim/paragausim, aišku, jei užaugs (ir skonis bus pakenčiamas).
Pasėjo Ji (03-??). Išdygo vienam indely du, kitam – trys, regis, tiek ir tesėjo. Bet sudygo (jau mano namuos) kažkaip kreivai šleivai. Tad, kaip tvarkos, o ne visokių daržininkystės kalendorių mėgėjas, 04-22 ėmiau ir persodinau į atskirus palygint didelius indelius.
Balažin, kas iš tų artišokų išeis...

JI: Artišokų nesu valgiusi irgi. Man tai kažkokios egzotiškos daržovės. Auga iki 2 m aukščio. Kaip supratau googlindama, gali būti, kad tuos žiedus, kurie valgomi, kraus tik antrais metais. Receptus nagrinėsiu vėliau, kai bus derlius (jeigu bus). Žiedas turi būti panašus į dagio. Tikiuosi įspūdingų augalų, galinčių netgi šiek tiek atstoti atitvarą nuo prašaliečių.