SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2015-04-10

Ir vėl viskas prasideda: antrasis apsilankymas ir kt.

JI: Antrasis apsilankymas balandžio 6-ą. Deja, deja, dar šaltoka. Bet pradžiugino gražuoliai krokai.
Gaila, kad jų grožis toks trumpalaikis. Kitą kartą nuvažiavę jau ir neberasime.
JIS: Taip ir turi būt. Na, jei mėnesių mėnesius žydėtų – argi taip džiugintų?
JI: Džiugintų džiugintų.
Krokus (ne kroksus; nepainiok, mieloji Ramune) reikia iškasti liepos pradžioje, apdžiovinti saulėje arba vėsioje vėjų perpučiamoje vietoje, sudėti į dėžutes ir sodinti 6–10 cm gylyje rugpjūčio pabaigoje. Tik reikia kažką sugalvoti, kaip apsaugoti nuo pelių, kad vėl taip nenutiktų, kaip su tulpėmis.
Beje, kroksus irgi galima apdžiovinti saulėje arba vėsioje vėjų perpučiamoje vietoje, sudėti į dėžutes –   tik nesodinti, nes tikrai nepasidaugins, o išsitraukti pavasarį ir nešioti.
JIS: O kam tie vargai su krokais, jei kuo puikiausiai peržiemoja ir kas pavasarį žydi? Nesuprantu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą