Patisonų apsaugos būdai

JIS: Pradėkim nuo vaizdo, didelio: kairėj – mano sukurtas apsaugos būdas; dešinėj – Jos mamos.

— fone – kaimynai statos namą (anapus prisidurtų dar 6 arų) —

Praeitą savaitgalį (05-09) buvo privažiavę daug žmonių sodan. Tarp jų – ir Jos mama, kuri norėjo pasirūpint kita savo dukra – būtent jai pasėjo patisonų, paaugino ir atvežė pasodint.
Sakau: prašom, mes patisonus sodinam tarp slyvų. – Besiginčydamos kasė, sodino, pridengė. Jos mamos supratimu, senoviškai: įbedami trys/keturi pagaliukai ir apsukama laikraščiu.
Šį savaitgalį (05-15) nusivežėm mano pasėtų ir paaugintų patisonų. Padarysiu inspektus! – nors entuziazmo balse nebuvo girdėt. (O ką dar galima padaryt iš langų, kuriuos ir aš, ir Jos sūnus labai siūlėm atiduot kaip šiukšles – kad išsivežtų tie, kurie keitė langus? Atsidūrė sode; rūsy sustatyti.) – Teko daryt. Padariau. Du. Ten patisonų daigams gerai. – Tik kur juos reiks dėt nuėmus? – Greičiausiai išardysiu.
P.S. Vėl savaitgalis, 05-23: dar prisodinom patisonų; nuo Jos buto palangių atsivežtų (šįkart ne tik aš [į dar vieną sukaltą inspektą, trečią, ir ant visokių šakninių atliekų krūvos, duobeles padaręs ir geros žemės pripylęs] sodinau, bet ir Ji [į apkraštuotą lysvę – raudonasis kilimas! – (pridengėm agroplėvele)] sodino). Tiesa, kai kurie daigai turėjo būt ne patisonų, o cukinijų. Tatai svarbu užfiksuot. – Daugiau Vilniuj nebėr – nei (nesikeikiant) patisonų, nei cukinijų.
Patisonų prisodinta beprotingai daug. Gal net koks 30.
Kaip jiems seksis augti? – Tai iš anksto nesuderintas klausimas.