JI: Šiandien turėjom svečią – gandrą. Iš kažkur išdygo, perėjo išdidžiai
per pievelę, paskui palei lysves, nukirto sodo kampą ir nupėdino savo keliais.
Apžvelgė viską vertinamai, savininko žvilgsniu, – ar gerai mes, baudžiauninkai,
darbus dirbame. Tikras šeimininkas. O man net gėda pasidarė – tiek žolių
nenurauta, tarp jų vos pomidorus randam, ką jau šnekėti apie varles. Teks
pasistengti, teks.
JIS: Kol buvo šunė, tik po paprūdinių kaimynų
pievą drįsdavo pasivaikščiot.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą