Agurkai: viskas gerai ir gražu, kol nepradedi galvot apie žiemą

2015-08-09

JIS: Agurkų šįmet Ji prisėjo keliose vietose, be to, dar ir keletą namie augintų daigų pasodino.
Auga gražiai.
Bet jų jau tiek, kad suvalgyt žalių ar paraugtų nebespėjam.

Ji ėmėsi darbo.
Ir ko tik neprisiklausau apie internete randamus konservavimo ar kitokio -avimo receptus!
JI:  Pradžioje raugėme, bet paraugtų beveik ir nevalgėme. Kaip ir patisonų su kalafiorais. Nespėjam. Agurkai rauginti užpernai „iššaudė“, maždaug 50 procentų.
Jis mane vis bara, kad esu skriaga ir naudoju pernykščius dangtelius. Nors atidarinėju stiklainius, bendradarbio Vido pamokyta, padaužiusi į stalo kraštą. Taip atseit dangteliai nesusigadina. Bet šiemet prisipirkom naujų, tad gal laikysis.
Na, kaip visad, prigimčiai nepaprieštarausi, tarp naujų įkišu ir vieną kitą naudotą, jeigu neiššaus, tai Jis ir nepastebės. Va.
JIS: Cha! nepastebės, tikisi. Tai bent jau nenaudotų antrąkart tų, ant kurių parašyta „3 min“, – tokiais būna užsukti puslitriniai stiklainiai su sriubos ruošiniu, tik aš tokią srebiu, vadinas, sodan jie (sykiu su stiklainiais) atkeliavo iš Pašilaičių, o ne iš Kalvarijų gatvės.
JI: Agurkus dorot mėginu tokiu principu: užraugiu, palieku parai rūsyje, šalčiau. Po paros nupilu sūrymą į puodą, užverdu, užpilu ant agurkų stiklainiuose, įdėjusi šviežių krapų ir česnakų, ir nupilu; nupilu du kartus, trečią palieku; Jis užsuka dangtelius, apverčiu, palieku per naktį, o iš ryto – į šaldytuvą vienai dviem paroms (atseit baigiasi rūgimo procesas), ir į rūsį. Ar pasiteisins – pamatysim.