SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2017-07-31

Štai ir baigės atostogos

JIS: Vakar baigės. Ta proga pirmas jurgino žiedas pražydo.
JI: Jam tik į jurginus žiūrėti... Atostogos baigėsi, o kas pabaigs namuką dažyti?
JIS: Niekur nepabėgs tas namukas ir pusiau dažytas, o jurginai – gražu, džiugina akį.

Mangoldai? Kaliaropės!

JIS: Šįmet pavasarį Ji džiaugės: ir mes turėsim mangoldų! Dabar labai populiaru augint mangoldus.
Pirmąkart tokį daržovės pavadinimą išgirdau.
Pasėjo šiltnamy, paskui persodino į lysvę. Auga.
Bet kad čia ne mangoldai, arba lapiniai burokėliai, o kaliaropės, tik spalva kitokia. Burokėlio ir kaliaropės hibridas?
Nežinau, ar beturi kur sėklų pakelį išsaugojusi.
Kažkas čia negerai.
JI: Na va, sėjau mangoldus, o išaugo kaliaropės. Ir dar ne bet kokios, o melsvosios, raudonosios ar burokinės (nebežinau kaip pavadinti). Ai, negi svarbu pavadinimas. Kas išaugo, tą ir valgysim. Tik dabar nebeaišku, kurią dalį valgyti – viršutinę ar apatinę. Teks, matyt, abi skanauti. O dar ir Jį reikės įtikinti, kad labai vertinga ir skanu.

Žirniai, svogūnai, česnakai

JIS: Ji šįmet baisiai džiaugias žirniais; esą jau dvi savaitės valgo, o tik vieną kirminą ankšty terado.
Aš tai nelabai žirninis.

Svogūnai šįmet arkliniai; nežinau kodėl; kad lietaus buvo?

O nurautais česnakais Ji nelabai patenkinta – esą geresni (didesnės galvos?) galėję būt; nežinau, man visai normalūs atrodo, turint galvoj, koks buvo pavasaris.

Kopūstynas

JI: Jėga, kopūstai visokie – raudoni, ankstyvieji, vidutiniai, vėlyvieji, brokoliai, kalafiorai, kale ir, mano dideliam džiaugsmui, pagaliau sudygo Briuselio kopūstai. Tie tai eksperimentiniai, net neįsivaizduoju, ant kurio galo tie kopūstėliai pradės krautis. Trečius metus sėjau, ir pagaliau – gražuoliai. O kale kopūstai (garbanotieji) praeitų metų atradimas – ir į sriubas dėjom, ir į salotas, ir čipsus darėm. Nepasakyčiau, kad labai skanu, bet juk labai sveika. Taigi šiemet vėl optimistiškai tikiuosi nieko nepirkti, o maitintis kopūstais, na, ir grybais. Žodžiu, ką dievulis duos ir ką patys pasisėję – pjausim.
JIS: Tas kopūstynas pusantros lysvės užima. Pafotografavau, prie nuotraukų ir komentarai.
→ dešinėj brokolis, žiedyną sukrovęs, – nežinau, kodėl kažkas panašaus į kietoką galvutę (kaip, pvz., atrodo čia) nesidaro, ir jau ne pirmi metai taip; sekmadienį išvažiuojant visas tris, nors tiksliau būtų – visus tris (žiedynus) nupjoviau, nes iki kito penktadienio pradės žydėt; aišku, ir žiedus žmonės valgo, bet gal geriau to nelaukt. (Kalafiorų nefotografavau, nes dar nieks nesidaro, ta varškė vos užsimezgus.)


← ankstyvieji; visai gražios galvutės;
→ vėlyvieji, irgi jau suka galvas;
← čia tikriausiai turėtų būt tie vidutiniai, vėlyvesni už ankstyvuosius, bet ankstyvesni už vėlyvuosius; nežinau nežinau, kažkokios keistos galvos formuojasi, tokios labai pailgos;
→ garbanotieji – viskas gerai, o dar geriau, kad tik du, nes pernai buvo keturi ar penki, tai tie lapai peraugdavo, sukietėdavo, o juk skindavom tvarkingai – iš apačios, tai gražiausi likdavo ir laukdami, kol bus nuskinti, pasendavo :)

← čia tie Bruxellio kopūstai; ir aš neįsivaizduoju, kur tos gūželės ims rastis; o šiaip – l. gražiai auga;
→ mėlynieji, kuriuos Ji raudonais vadina; neįsivaizduoju, kada pradės gūžes sukt, – rugsėjį?

2017-07-27

Dėl juoko: kaip sugadinamas tyras grožėjimasis gamta

JIS: Tvenkiny, iš kurio pumpuojam vandenį šiltnamiams laistyt, auga lelijų.
Vakar vakare atjungęs siurbliuką užsižiūrėjau į vieną (žiedas susiskleidęs jau buvo, tai spalvą gali įsivaizduot kokią nori) – bet nenorom galvoj ėmė suktis žodžiai apie baltą leliją, – ir viską sugadino.
Kai Jai priminiau, tai ne tik daugiau žodžių, bet ir melodija atsigamino (aš tik priedainį buvau prisiminęs):
Nuo saulės suskeldėjo lūpos
[vadinas, tuolaik kremo nebuvo?],
prisirpo mėlynės šile,
jaunystė ant ežero supos 
smaluota žvejų valtele
[jei nebūtų nusmaluota, tai vanduo sunktųs] etc.

Nuskyniau tau vieną leliją,
balčiausią leliją visų, –
ir debesys tamsūs išlijo
ir vėl pasidarė šviesu.
Dar ten apie kasas, perkūnus ir kitką yr.
Žodžiai? Muzika? Kas dainuodavo?
Kur čia viską be pagalbos prisiminsi. Pagooglinus: Stasio Žlibino. Miko Vaitkevičiaus. Daug kas yra dainavęs, bet pirmasis ar ne Jurgis Žukauskas su Tiškaus „Estradinėm melodijom“? Tėvas tą plokštelę turėjo.

Apie gėles

JIS: Norėjau raut – trukdo atidaryt šiltnamio, kuris jau turėjo būt prakiuręs, bet vis dar laikos, duris. Ji pasipiktinusi ėmė aiškint, kad tatai gėlės – mama Jos sakiusi, kad piliarožės, ir labai gražu. Na, jei jau net piliarožės – didelė garbė griūvančiam šiltnamiui pilim pasijaust, – teauga, tedžiugina ir Ją, ir šiltnamio savivertę kelia.

Prie namelio durų kabo vazonas su petunijom. Jos pačios sėtos, augintos, persodintos.
– Gražios tos svyrančios petunijos, – pasidžiaugė Ji.
– Gražios, bet jos ne svyrančios, o styrančios. Tokia nauja rūšis, – mėginau pajuokaut.

2017-07-20

Vienas atostogų ketvirtadienis

JIS: Iš ryto – aišku, po kavos, – pagrybaut; ne per daugiausia, bet gražūs.

Dešinėj – grybavimo kompanionė Ela.
Jai grįžus bepiga – išsitiesei tarpdury ir drybsai, o man ką – dirbt reikia; šiandien (dar vakarykščius pridėjus) atsargų padaryta: du 0,7, du puslitriai ir toks mažiukas – regis, 0,3 l (stiklainiai tvarkingi – be buvusių užlipintų popieriukų, tik dangteliai ne su grybų atvaizdais, o su pomidorų; aišku, tas negerai). Virdamas užsiėmiau savitaiga: viskas, gana, daugiau jokių grybų, bet jau rimtai – jokių, nebent – būtų kam atiduot (bet kad net išvirtus ir užkonservuotus sunkoka įsiūlyt).

Kol aš niekais užsiiminėjau, Ji rimtus darbus dirbo. Vieną namuko sieną antrąkart perdažė; tada ėmėmės to, kas sunkiausia – antro aukšto pirmą galą dažyt. Velnias, aukštoka (nors aukščio ir nebijau). Dar nebaigėm.
JI: Tikrai aukštoka. Ir iš apačios žiūrint man kinkos dreba, labai tikiuosi, kad Jam ne. Ir iš viršaus pro langą dažuotą volelį Jam padavinėjant nėra jauku. Bet atrodys namukas daug gražiau, o be to – ir netrūnys taip sparčiai. Atostogos. Jam atrodo – beprasmis darbas, o man, atvirkščiai – prasmingas. Taip ir plušam kiekvienas su savo požiūriu.