Žirniai, svogūnai, česnakai

JIS: Ji šįmet baisiai džiaugias žirniais; esą jau dvi savaitės valgo, o tik vieną kirminą ankšty terado.
Aš tai nelabai žirninis.

Svogūnai šįmet arkliniai; nežinau kodėl; kad lietaus buvo?

O nurautais česnakais Ji nelabai patenkinta – esą geresni (didesnės galvos?) galėję būt; nežinau, man visai normalūs atrodo, turint galvoj, koks buvo pavasaris.

Žirnių augumas

Birutės rudieji

JI: Jis liepė ankstyvųjų pasilikti sėklai kitiems metams. Patiko. Žemaūgiai, 8–10 ankščių ant vieno stiebo. Nedaug, o ir ankštys ne per didžiausios, bet dar nemačiau nei vieno kirmėlėto. Ir subręsta ganėtinai greitai – per 45–60 dienų.
O Birutės rudieji labai gražiai žydi. Spalvotai. Panašiai kaip pelėžirniai. Tiesiog sodo puošmena tie kūgeliai. Jau dabar mano ūgio, t. y. apie 1,70 m. Tik dar neįsivaizduoju, kas tai per daiktas bus – ar rudi, ar vis tiek žali, kaip ir visi žirniai. Tikiuosi, kad valgomi.

Lauktuvės vaikams

JIS: Ką nors parvežti iš sodo namo – būtina.
Šį savaitgalį be braškių (iš tų 10-ies antramečių kelmelių ir kelių pirmamečių prisirpo palygint daug, nors keletas uogų ir buvo nugraužtos, – šįkart gal daugiausia buvo priskinta) parvežėm ir žirnių:

Padalinta trim, nes mano vyresnysis – nepasiekiamas, Kaune, be to, vestuves kelt ruošiasi, ne žirniai jam galvoj.:)






Ech, norėtųs daugiau, bet tiek tėr šįmet šiuo metu. Žirniai gerai. Ir aš mėgstu, o susilaikyt teko. Čia ankstyvieji, bet jų teužaugo palygint nedaug. Mažai teturėta ką sėti. Nusprendžiau: kitą savaitgalį bus galima parvežt ir juodųjų serbentų (Ji jau ir šį priskynė puslitrį), ir agrastai jau bus valgomi, gal dar kas (avietės jau pradeda sirpt), tad šitie ankstyvieji žirniai teauga iki galo – t.y. perauga, kad tiktų sėklai.
Kitąmet reiktų planuot turint omeny: kas savaitgalį bent jau nuo birželio vidurio turi būt to, ką galima parvežt lauktuvių vaikams; ir visai nesvarbu, kad jie jau nebevadintini vaikais.

Sodožiūros klausimu

JIS: Va, net naują žodį sudūriau šito įrašo pavadinimui, ergo, jis turi būt apie svarbius dalykus. :)
Man ima atrodyt, kad neteisingai pradėjom žiūrėt į tai, kas dedas sode. Ką turiu galvoj? Atvažiuojam, išlipam iš mašinos ir – žiūrėt, kad blogo atsitiko per tas penkias dienas, kai mūsų nebuvo. Tas su/apnyko, tas vis dar nesudygo (greičiausiai ir nebesudygs), tas pagelto, tas pabalo etc.; per šias dvi dienas būtinai reikia padaryt tą, tą, tą, tą, aną, aną ir dar n anų darbų; ir dar būtiniausiai reiktų... O man atrodo, kad turėtų viskas prasidėt nuo pozityvo. Ne, tikrai nenoriu pasakyt, kad čia Ji taip į viską žiūri, o aš – pozityvistas, tik gera įžvelgt norintis; niurzglys (ir dar piktas), apraudotojas ir neatidėliotinų darbų planuotojas pasidariau. Negerai. O juk tiek gražių dalykų sode gali prisižiūrėt! Va pražydo pinavijos/bijūnai (aš/ji skirtingai vadinam; Ji bijūnais gal dėl to, kad Mama gimusi Bijūnuos, Joniškio r., visai netoli Latvijos); ir skirtingom spalvom:

O kai iš toliau pasižiūri, net tvarkingai (!) atrodo, nepaisant tuščių dėželių ir indelių, kuriuose buvo tai, ką iš namų atsivežėm (daugiausia pomidorai):

Sekmadienį pagalvojau: du dideli (tokie pat, kaip matomi) pinavijų kelmai atsidūrę obelų pavėsy;
reiktų juos perkelt kiton vieton; susidarytų pinavijų status kampas, o ne tiesė;
tektų vieną rabarbarų kelmą iškelt/išmest [racionaliau], bet iš jo l. mažai naudos:
šį savaitgalį iš kito bent kiek padoresnių kotų prisipjoviau ir sekmadienį kompotą išviriau;
naudos prasme – beveik jokio nuostolio, o grožio – palygint didelis laimėjimas. :)

Ir lelijos (tigrinės?) palygint su praeitais metais labai solidžiai žydi;

ir jazminas, kurio kvapas (bent man) be galo malonus:

 

Ir dar ne viskas: braškės, pernai sodintos, labai daug primezgė, šį savaitgalį tik viena kita raudona, o kitą jau ne dvi vaikams parvežt ir po vieną paragaut bus galima. Žirniai jau žydi – po trijų savaičių ir ankštys gliaudytinos turėtų pasirodyt.

Vardink ir vardink džiugius dalykus, iš kurių bent man džiugiausias, kad obelų žiedai nenušalo – visos primezgė. Turėtų būt obuolių šįmet ne tik natiurmortams. :)

Atsiprašau, kad nėra fokuso; kad pabalę – matyt

Na taip, praeitą savaitgalį kai kurių sodintų pomidorų lapai pabalo (žr. kairėj; gal per mažai užgrūdinti buvo? juk iš namų atkeliavę, o čia, lauke, naktį iki +6 temperatūra nukrisdavo?); na taip, gal liūdnas likimas ištiks ir paskutinį, ketvirtąją, šį savaitgalį dirvon pasodintą arbūzą (Jos mylimąjį); gal liūdnas likimas ištiks ir ketvirąjį, paskutinį, šiltnamin pasodintą baklažaną (mano puoselėtąjį); abu pamulčiuoti!

– C’est tikrasis la vie sode, ir jis skiriasi nuo mūsų įsivaizduojamojo (idealiojo, kad viskas turi prigyt, augt iki ant sėklų pakelių minimų aukštumų ir subrandint didelį didelį derlių); kadangi moteris, t.y. Ji, bent jau sode visad netoliese, telieka skelbt: «Cherchez la beauté!»
Girdėjote Jo žodį. Kai apsipras su dviem darbais, viliuos, ir Ji tars savąjį sodožiūros klausimu. :)

Žirniai

JI: Žirnius irgi sudaigino mama. Kažkodėl labai keistai sudygo: vidurys lysvelės tuščias, o vienam šone gal 7–8 žirniai ir kitam – 2. GŽ metodu sodinant – pjoviau skylutes kartono lapuose ir kišau ten žirnius – sudygo tik 2 ir tie patys skurdoki. Atradau dar ankstyvųjų žemaūgių sėklų. Liepos pabaigoj susodinau į vidurį tarp didžiųjų. Jau sudygo, bet ne visi. Ar spės užaugti – pamatysim.
JIS: Iš šalies žiūrint, gan juokingai atrodo: du, trys, septyni. Jei apie kokias cukinijas eitų kalba, suprantama, o čia juk žirniai. Manau, reiktų daug daugiau vienoj vietoj ir vienu metu sėt.
Nuotraukoj – ta „didžioji“ žirnių kolonija (7 ar 8 vidur lauko).