Probleminės svarstybos: padorumas ir gražgarstės

JI: Nepadoru mosikuoti pilnu gražgarsčių maišiuku.
JIS: Nors tos gražgarstės buvo nukeliavusios į Vilnių, jų niekam neprireikė; ir jos grįžo atgal. – O ar padoru vežt gražgarstes Vilniun, – nepavykus visiem norintiem įpiršt, – vežti atgal? – Žolės, ir tekeliauja į kompostą.
JI: Nepadoru nemėgti valgyti žolių. Vadinasi, ir aš nepadori?
JIS: Be komentarų.
JI: O neturėti komentarų irgi nepadoru.
JIS: Abejoju. – Tiesiai šviesiai sakant: na, nereikia žmonėm tų Tavo žolių.
JI: Bet užtat jos taip gražiai žydi.
-----------------------------------------------
[...] Gal Tau įdėt gražgarsčių maišiuką kuprinėn į namus?

Gražgarstės, žydinčios geltonai, = laukinės traukės?

o bitėms labai patinka; iš tolo girdis, kaip jos ten dirba

JIS: Pavadinimą aš užrašiau, o kaip viskas atsitiko, tepasakoja Ji.
JI: Tai ir pasakoti nelabai yra ką. Pernykštė rukola (gražgarstės) žydėjo baltai ir žiauriai skani buvo. Mano marti džiaugėsi, sakė, kad parduotuvinės rukolos net valgyt nebenori po maniškės – tokio sodraus riešutų skonio buvo. Bendradarbei nunešiau maišelį, tai sakė, kad nuo to laiko jai rukola kaip narkotikai – valgo valgo ir atsivalgyti negali. Ir aš pati džiaugiausi aštroku skoniu. Šiemet prisėjau daug – kad visiems užtektų. Tikrai, ant pakelio buvo parašyta traukės (rukola). Bet, deja, šita „rukola“ nei skonio, nei minkštumo neturi. Nesakau, kad nuodinga, ne, bet kramsnoji kietą žolę, ir tiek, tik gaila, kad dar vieno skrandžio trūksta – atrajojimui. Išvada: reikia pirkti sėklas rukolos, žydinčios baltai. Belieka tik išmokti iš sėklų atpažinti – geltonai žydės ar baltai???
JIS: O gal reikia žiūrėt, kad ant pakelio tebūtų užrašyta rukola (gražgarstės) ir nieko daugiau?