JI: Rašau, kad nepamirščiau aš. O gal ir Jis.
Tulpių priežiūra:
1. Sodinti tik rudenį.
2. Pražydėjusias – nukirpti, paliekant 2 apatinius lapus svogūnėlio maitinimui.
3. Iškasti liepos mėnesį.
4. Sudėti į dėžutes su dugnu iš sietelio. Džiovinti 20–22 laipsnių temperatūroje vėdinamoje patalpoje.
5. Po 2–4 savaičių – pašalinti senus lukštus ir šaknis. Nepažeisti.
6. Padėti į tamsią 18–20 laipsnių temperatūros patalpą.
7. Eiti į 1.
PROFILAKTIŠKAI fungicidiniais tirpalais (20 g / 10 l vandens) rekomenduojama tulpes palaistyti įdrėkus dirvai po ilgalaikio lietaus.
P.S. Jam buvo įdomu – ar reikia tulpes iškasti...
JIS: Ačiū! – savo ir kitų tulpių augintojų vardu :)
Atsitiktinai tos tulpės atsirado. Kai daugmaž sutvarkiau laiptelius į rūsį (dar nebaigta, kaip matot), aplink sienelę prisivertė žemės. Na, viens du užaugtų žolė – būtų viskas tvarkoj, o dabar – tarsi prašosi kas nors pasodinama. Tai va kai pernai rudenį Paberžės Norfoj pamačiau tų fioletinių tulpių atvaizdą, ir pagalvojau: ogi kodėl ten negalėtų būt tulpių? Aprėmintų neišvaizdžią sienelę, akis grožėtųs žiedais, o ne mano prastu darbu (bent pavasarį). Praeitą rudenį ir pasodinau. Kuoliukais apsaugot tulpės, kad šunė neišmindžiotų, šį pavasarį sugalvojo Ji. Šaunuolė! Labai gerai.
Beje, net naudos buvo – Jos mamą su Motinos diena pasveikinom įteikdami nepirktinių tulpių puokštę.
O dėl priežiūros, 1 punktas – jau, 2 punktas – jau. Dabar reikia laukt liepos mėnesio.
07-24: mėnesio pirmoj pusėj svogūnėlius iškasiau, nes likę lapai jau visai buvo sudžiūvę. Rūsy laikau, vėsesnės vietos nėr. Dabar belieka laukt, kol nuspręsiu: jau ruduo. Nors sunkesnis kitas klausimas: svogūnėlių prisidarė per daug, kur dalį jų teks dėt?
