Žirniai, svogūnai, česnakai

JIS: Ji šįmet baisiai džiaugias žirniais; esą jau dvi savaitės valgo, o tik vieną kirminą ankšty terado.
Aš tai nelabai žirninis.

Svogūnai šįmet arkliniai; nežinau kodėl; kad lietaus buvo?

O nurautais česnakais Ji nelabai patenkinta – esą geresni (didesnės galvos?) galėję būt; nežinau, man visai normalūs atrodo, turint galvoj, koks buvo pavasaris.

Svogūnų derlius

JI: Mama pernai parodė gražią iniciatyvą – nuravėjo svogūnus. Niekas nesitikėjo, kad vasara bus tokia karšta – toks jausmas, kad jie sušuto žemėje. O ir dydis juokingas – kokius pasodinome, beveik tokius ir iškasėme. Išvada: svogūnų daugiau neravėsime, tik mulčiuosime.
JIS: Visiškai pritariu.

What is What: pirma vasaros diena

06-08



06-08

bijūnai: regis, šalna kai kuriuos pumpurus pribaigė, bet – ir liko; vasaros pirmąją dieną vienas iš tų, kuriuos vadinu bordo, jau prasiskleidęs; po savaitės – tas žiedas jau bus nužydėjęs; taip ir nepamačiau (ir nepamatysiu, kai kiti nužydės); reiktų į tuos žiedus žiūrėt kasdien – gėrėtis ir suvokt, kad jie žydi ir nužydi, ir tiek, ir taip turi būti;

• lelijos: man patinka va būtent tokios, senovinės spalvos lelijos, bet beveik visi žiedai nušalo; [06-08] du, skirtingose vietose, tepražydo:

06-08

nežinau, apie kitas gėles vargu ar verta rašyti (na taip, šalia durų kabančios patunijos jau žydi, gražiai žydi); kita:

braškės: žydėjimas jau persirito per vidurį: daugiau užmegztų negu žydinčių; manau, po poros savaičių jau bus valgomų; — JI: pirmąsias paragavome jau birželio 8-ą;

bulvės: jau irgi arti pusės kelmų su žiedais; koloradų – saikingai; neatsimenu, kad taip būtų: vos ne tuo pat laiku žydi braškės ir bulvės;

pupelės – 8/10 sudygusios; — JI: o šparaginės-krūminės taip ir nesudygo. Jų vietoj neapsikentusi birželio 8-ą pasėjau jau ketvirtą kartą agurkus;

česnakai – jau pasirengę leist tą centrinį ūglį su žiedu;

svogūnai – viskas tvarkoj, auga, po 3–4 laiškus jau išleidę; per tankiai susodinom, per tankiai; — JI: Jis vis: viskas per tankiai, o man atrodo: ne taip jau blogai;

pomidorai (o! taip; jų daug) –  žydi arba su žiedais maždaug pusė, nesvarbu, šiltnamy ar lauke pasodintų;

paprikos (irgi vienur ir kitur pasodintų) – gerai, krauna žiedus, bus;

agurkai – nors aš to nejaučiu, bet Jos supratimu, liūdnas reikalas: dalis neuždengtam šiltnamy neprigijo, o prigijusieji vos vos auga... Žodžiu, kaip suprantu, su agurkais – blogai. [Viešai nesigiriu, bet šiltnamy visiškam kampuky persodinti trys mano afrikiniai agurkai visai gerai įsikūrė.] — JI: su agurkais labai blogai. Keturis kartus sėjau ir daigus sodinau; nieko. Prasti šiemet man metai – neagurkiniai. Jam tai kas, Jis džiaugiasi pomidorais, o aš grynai agurkinė. Man pomidorai buvę nebuvę. Taigi šie metai – Jo metai;

o! saulėgrąžos – – dygsta; sudygs ir kitos; tikiu: bus graži Eilė! — JI: aš siūliau į nesudygusių tarpus dar prisėti, dar galima, bet kur gi Jis klausys – laukia...;

Pala, kas dar? Reikia atraportuot, kad šilauogė tik vieną žiedą šįmet sukrovė (pernai – tris)? O tiek dirbau...— JI: ilgai prisimena, ką prieš trejus metus darė...

JOS papildas:

• laiškiniai česnakai – o šiemet pagaliau sudygo laiškiniai česnakai; trejus metus mėginau sėti, ir pagaliau šiemet – sėkmė. Regis, jie daugiamečiai, tai jeigu pasiseks – užsiveisiu;
• dašiai – labai džiaugiausi peržiemojusiais ir vėl sužaliavusiais dašiais. Kaip ir laiškinius česnakus, jau treti metai mėginu užveisti. Iš ryto apsidžiaugiau apžiūrėjusi – peržiemojo. Po pietų Jis išravėjo; — JIS: Norėjau išravėt piktžoles, o kad tarp jų ir stebuklingųjų dašių esama, – na, nežinojau, ir tiek; labai atsiprašiau;
• kopūstai žiediniai – puikiai auga. Na, o paprastieji kažkodėl prastokai;
• salotos neblogai tarp braškių įkištos. Laistyti reikia, bet ką padarysi. Nuvažiuojam tik savaitgaliais;
• ridikėlių – jau antrą partiją valgom; bet, reikia pastebėti, kad šiltnamyje neverta auginti – nėra kas palaisto. Daug geriau lauke po agroplėvele auginti; — JIS: jau valgom? – tai kad aš šįmet nė vieno ridikėlio nesuvalgiau; nemėgstu ridikėlių;
• brokoliai – tarsi sudygo kažkas panašaus į brokolius. Atrodo, Jis ne viską spėjo sukasti. — JIS: o kas yra brokoliai? :)
• žirniai – puiku, jau žydi;
• morkos – po dviejų sėjimų pagaliau sudygo. Tikrai teks retinti; — JIS: būt gerai, kad: ir išretinti, nes kol kas Ji buvo per atlaidi morkoms. :)
• aisbergo salotos – sėjau du kartus, tai atradau birželio 8-ą dvi sudygusias, – ir tai gerai.

O šiaip sausa, labai sausa. Šltnamį palaistom, o daržus – vis tikimės – lietus palaistys. Bet pas mus Bermudų trikampis: visur lyja, o čia – sausa.
Tiesa:

• uodai – birželio pirmai buvo dingę. Ir savaitgalį prieš ir dar vieną po;
• mašalai – vakarop puola kaip pasiutę. Girdėjau, Druskininkų miesto meras siūlė vienintelę veiksmingą priemonę nuo mašalų – gvazdikėlių aliejų. Tai ir vaikštom veidus išsimozoję gvazdikėlių aliejumi. Dar ir šunę išmozoju, bet vis viena saulei vos pradedant leistis ji mauna į namuką ir slepiasi nuo jų ant kušetės. Na, o aš laikau uždarytas namuko duris – kad neprisileistume.

Tai tokia ta birželio pradžia.

Dėl juoko: nė metai nepraėjo, ir paaiškėjo, kas buvo sėta

JIS: Pernai rugsėjo vidury Ji pasėjo abrakadabrą: svogūnus – žieminius česnakus. Šį pavasarį paaiškėjo, kas per dalykas tatai buvo: mano supratimu, tiesiog svogūnai. Laiškus skink ir valgyk. Nors turiu prisipažint: neragavau; o gal išties česnako prieskonį turi?

JI: Dėl prieskonio nežinau, bet kai balandį atvažiavome į sodą, buvau maloniai nustebinta: vai, kažkas išaugo. Vadinasi, kažką sėjau. O svogūnai visai puikūs.

Dėl juoko: svogūnų puskalnis

JIS: Praeitą savaitgalį svogūnų prisodinom [be proto] daug. Bet šis tas vis tiek dar liko – visai smulkių baltųjų galvučių apie 30. Na, jei jau pradėjom, tai reikia ir baigt – iki pergalės:)
Vakar (04-29) prisiminiau, kad šalia keliuko yra toks kupstas, ant kurio auga labai vešlus varputis. Įtariu, ten mėšlo kokia krūvelė, matyt, kažkada buvo. Jei varpučiui gerai, tai kodėl svogūnams turėtų būt blogai? Nuroviau tą varputį, sukaišiojau svogūnėlius, ant viršaus užpyliau vos vos normalios žemės ir uždengiau pernykšte žole. Jei sudygtų ir augtų, tai toks svogūnų puskalnis būtų – skirtas pergalei pažymėti: mes VISUS svogūnus įveikėm:)

Svogūnai 2012

04-29; kairės lysvės gale gabaliukas skirtas žirniams, o dėšinės gale – česnakai;
tiesa, dešinėj į tarpus tarp svogūnų eilių prisėta dar morkų ir ridikėlių

JIS: Pernykštę svogūnų istoriją prisiminęs visada nusišypsau –  ne tiek jau daug daržininkaujant išties juokingų dalykų nutinka.
Šįmet nutarėm atsigriebt. Regis, dar žiema buvo, kai „Banginy“ pamatėm baltųjų ir raudonųjų svogūnų galvučių. Perkam! Vėliau ir paprastųjų dar nusipirkom. Paprastųjų iš kažkur dar prisirado.
Taigi praeitą savaitgalį pirmąkart šįmet su nakvyne nuvažiavę sodan ir ėmėmės būtent svogūnų. Šeštadienis buvo gražus, tai paruošiau tas dvi lysves, vakare Ji užmerkė galvutes. Žodžiu, pasiruošėm.
O sekmadienį kad pradėjo lyt... Dar mėginom laukt, gal liausis, bet kur tau! Tai ir teko šlapion žemėn sukaišiot. Šį savaigalį apmulčiavau.
Ai, nusibodo rašyt. Tikiuos, Ji dar tikrai sugalvos kuo papildyt:)

Ridikėliai jau ir sudygo.









JI:  Galvutes ne šiaip užmerkiau, o kalio permanganato tirpale. Per naktį laikiau. Lietus beviltiškai lijo nuo 10 ryto iki 5 vakaro, kol susiruošėm važiuoti namo. Kadangi svogūnai jau buvo išmirkyti, teko nori nenori sodinti. Per lietų. Kai susiruošėm važiuoti namo, aš jau nebeišlaikiau (visgi esu tik pradedančioji daržininkė), sakau: aš nenoriu šitaip dirbti sode ar darže, ar dar kur nors, laisvalaikio metu, aš noriu ir pailsėti. Pasirodo, sode (ar darže), be džiaugsmo ir poilsio, dar reikia dirbti. Ir man visą laiką apie tai sakė draugė, turinti sodą nuo vaikystės. Ridikėlius apdengiau agroplėvele. Dar neįkandau jos privalumų. Tikiuosi, kad bent jau keletu dienų anksčiau turėsime derlių :)

Svogūnai – žieminiai česnakai

JI: Po Jo nesėkmingo bandymo auginti svogūnus, pamaniau – pasėsiu į tą vietą aš savo. Beje, toks keistas pavadinimas „Svogūnai – žieminiai česnakai“ buvo užrašytas ant pakelio. Kas tai yra, dar nelabai supratau. Ką su jais daryti toliau – irgi. Pradžioj buvo kaip siūleliai, Įtariu, kad pusę išravėjau. Dabar lyg ir laiškeliai ploni susiformavo. Tikriausiai juos galima valgyti. Ką daryti su tuo, kas po žeme – neaišku. Jie lyg ir turėtų peržiemoti, o pavasarį suželti ankstyvi svogūnai. Išmėginsime. Internete tokiu dvigubu pavadinimu nieko neradau. Jis nieko nesako. Ir gerai.
JIS: Tai kad nėr apie ką sakyt (bent kol kas). Va net nuotraukos neturiu, vadinas, tik teoriškai žinau, kad tokie hibridai auga.

Svogūnai

JI: Svogūnus sodino Jis. Iš kilogramo sudygo vienas.
JIS. Taip, labai juokinga. Na, gal tik reiktų pridurt, kad sodinau ne tuos mažučius svogūnėlius (tų jau niekur parduotuvėse neberadom), o didesniuosius, esą skirtus laiškams. Bet kodėl tas vienas sudygo ir augo? – štai įdomiausias klausimas. (Kad nenervintų, ir tą laiškams pasibaigus išroviau.)