Svogūnai 2012

04-29; kairės lysvės gale gabaliukas skirtas žirniams, o dėšinės gale – česnakai;
tiesa, dešinėj į tarpus tarp svogūnų eilių prisėta dar morkų ir ridikėlių

JIS: Pernykštę svogūnų istoriją prisiminęs visada nusišypsau –  ne tiek jau daug daržininkaujant išties juokingų dalykų nutinka.
Šįmet nutarėm atsigriebt. Regis, dar žiema buvo, kai „Banginy“ pamatėm baltųjų ir raudonųjų svogūnų galvučių. Perkam! Vėliau ir paprastųjų dar nusipirkom. Paprastųjų iš kažkur dar prisirado.
Taigi praeitą savaitgalį pirmąkart šįmet su nakvyne nuvažiavę sodan ir ėmėmės būtent svogūnų. Šeštadienis buvo gražus, tai paruošiau tas dvi lysves, vakare Ji užmerkė galvutes. Žodžiu, pasiruošėm.
O sekmadienį kad pradėjo lyt... Dar mėginom laukt, gal liausis, bet kur tau! Tai ir teko šlapion žemėn sukaišiot. Šį savaigalį apmulčiavau.
Ai, nusibodo rašyt. Tikiuos, Ji dar tikrai sugalvos kuo papildyt:)

Ridikėliai jau ir sudygo.









JI:  Galvutes ne šiaip užmerkiau, o kalio permanganato tirpale. Per naktį laikiau. Lietus beviltiškai lijo nuo 10 ryto iki 5 vakaro, kol susiruošėm važiuoti namo. Kadangi svogūnai jau buvo išmirkyti, teko nori nenori sodinti. Per lietų. Kai susiruošėm važiuoti namo, aš jau nebeišlaikiau (visgi esu tik pradedančioji daržininkė), sakau: aš nenoriu šitaip dirbti sode ar darže, ar dar kur nors, laisvalaikio metu, aš noriu ir pailsėti. Pasirodo, sode (ar darže), be džiaugsmo ir poilsio, dar reikia dirbti. Ir man visą laiką apie tai sakė draugė, turinti sodą nuo vaikystės. Ridikėlius apdengiau agroplėvele. Dar neįkandau jos privalumų. Tikiuosi, kad bent jau keletu dienų anksčiau turėsime derlių :)