La peste

JIS: Žodis maras filologui, nors ir mėgstančiam pasikapstyti darže, vis dėlto pirmiausia siejasi su Albert’o Camus romanu, o ne pomidorais.
— mėnesio pradžioj el. paštan atėjo sodoexpertų.lt naujienlaiškis „Ar maras jau pasiekė jūsų bulves ir pomidorus?“ — Taip, liepos pačioj pabaigoj pomidorus (o Jos bulvės už eglių — viskas tvarkoj kol kas).
Darže buvau prisodinęs visą eilę, gal kokių 20, Betaluxų; gražiai augo, bet – phytophthora infestans, ir pradėjo rastis pilkos dėmės ant lapų, stiebai vietomis darytis pilki. Viskas aišku: kaip ir pernai – net pirmieji pomidorai lauke nespėjo prinokti; didesnius iškart nuskyniau (beje, dauguma dėžutėj ėmė raudonuot), o pačius augalus išroviau ir išmečiau kuo toliau nuo daržo. Visokie purškimai, „gelbėjimai“ – ne, neverta prasidėt.
Kitoj vietoj dar buvo Vilmos šiek tiek, vienas kitas Moneymakeris – po kelių dienų ir tie ėmė pilkuot.
Matyt, tokios vasaros, kai tai vėsu ir lyja, tai 30 karščio, nelabai tikę pomidorams lauke augt. Šiltnamy viskas tvarkoj. Ten priaugs per akis, o lauke – lyg iš tradicijos vis pasodini, bet kad nelabai bėr prasmės.

Pomidorai, kompostas ir... literatūros procesas

JIS: Šįmet pomidorų daigų jau, galima sakyt, ne be proto prisiauginę buvom (nors vis tiek visų nesusodinom – trys indeliai su persodintais vidury kiemo į vazoną, stovintį ant kelmo, įdėti gyvalioja, praradę viltį būt kur nors stabiliai pasodinti). Šiltnamį naują būtent pomidorams uždengėm, kuo anksčiau stengėmės persodint; bet pirmieji nušalo, kai tas sniegas buvo iškritęs ar ne gegužės antroj pusėj. (Senajam šiltnamy dabar mišrainė auga – net vienas patisonas, jei neklystu; taip pat visokios sultenės, rukola sėkloms, aštriosios paprikos ir t.t.)


Iš antro karto šiltnamy pasodinti pomidorai auga, jau kai kurių nemažos valgomąsias dalys. Lauke pasodintieji irgi žydi mezga, vienas „Vilmos“ keras jau ir raust pradėjo.
Svarbiausia, kad stirnos pomidorų neėda :)

– O kuo čia dėtas literatūros procesas? – klausiat.
Radau pomidorų pokalby su Kanadoj gyvenusiu Vytautu A. Jonynu, vėl tokią knygą – Pokalbių akiračiai (Amerikoj leistam mėnrašty Akiračiai skelbti pokalbiai, surinkti Liūto Mockūno ir išleisti „Vagos“ 1991-ais) skaitinėdamas. Važiuodamas į sodą dažniausiai pasiimu jau skaitytų knygų – dar kartą pavartinėt paskaitinėt dažnai visai pravartu – atmintį patikrini, be to, pastebi, ko pirmąkart skaitydamas nepastebėjai, į ką neatkreipei dėmesio.
Taigi Mockūnas klausia Jonyno apie Vakarų pasaulio literatūros įtaką lietuvių literatūrai, ar tokia įtaka neskatinanti epigonizmo – ar neprivis visokių antraeilių beckettų, ionescų ir kitokių. Atsakydamas Jonynas ima svarstyt:

Gal aš klystu, bet man atrodo, jog mes, visų pirma, labai mažai teišmanom, kaip persimeta įtakos iš vienos literatūros į kitą. Ar stambieji šviesylai, didieji rašytojai sukelia mažos tautos literatūroj saulės atspindį ant pomidoro, ar tai tik atšvaitėlis, ateinąs iš kitų atšvaitų ant pomidoro, iš labai antraeilių rašytojų? Nežinom taip pat, ar tos įtakos atkeliauja betarpiai, iš originalo, ar perėjusios per vertimų centrifūgą. Jei neklystu, visas tas problemas studijuoja lyginamosios literatūros šaka. Ir tai ji dar metodų kūrimo stadijoj. (p. 109; pokalbis paskelbtas 1976-ais)

Apskritai Jonynas manąs, kad įtakos – natūralus reiškinys:

Šia prasme man turėjo įtakos mano buvęs profesorius [karo metais Vilniaus universitete] Prioult, kuris ilgas valandas aiškindavo mums, kaip Balzakas malė, perdirbinėjo savo laikmečio autorių (jų dabar net vardai užmiršti) kūrinėlius, skolindamasis siužetus, ryškindamas personažų profilius. Todėl man visad artima „kompostinė“ teorija, jog rašytojas išbujoja ant kompostu pavirtusių bendraamžių klodo. Kiekvienos tautos literatūra turi pirma užsitikrinti tą juodžemio sluoksnį, ir visa, kas tą procesą skatina, yra naudinga. Kur kas pavojingiau, kai alinamas podirvis, kuris savo mineralus jau ir taip yra atidavęs. (p. 110)

Nors istorijos profesoriaus (Igno Jonyno) sūnus, nors Kanadoj atsidūręs bibliotekininku dirbo, bet štai kokią „žemdirbišką“ literatūros proceso teoriją išvyniojo! Pomidorai, kompostas, juodžemis, podirvis.

Pernykštę vasarą prisiminus

JIS: Parinkau keletą nuotraukų iš praeitos vasaros.
Raudonikiai man gražesni net už baravykus, ir nieko negaliu padaryt. Greičiausiai todėl, kad vaikystėj taip atrodė. (Nors ir baravykų praeitą vasarą pasirinkom, pasidžiovinom.)
Pernykščiai metai buvo obuolingi, iki šiol dar šiek tiek turim; ėmė vysti, bet taip ir turi būt – juk jaukovas. O šįmet obelys pramečiaus, bus tuščios, nebent viena padarytų išimtį, už kurią būčiau jai labai, labai labai dėkingas.

JI: Geri buvo baklažanai, beveik 30-ies centimetrų ilgio. O ir pomidorai, Indigo Rosso, patiko, skanūs, tokie saldoki, gal kiek ir priminė savo skoniu, ne tik išvaizda, slyvas. Šiemet vėl mėginau pasėti, bet labai sunkiai dygsta – ir pernai paskutiniai sudygo, ir šiemet dar nematyti.

Gražu žiūrėti į nuotraukas, kai jose viskas žalia. Akys pailsi ir širdis pasidžiaugia buvusiu derliumi. Na, ir mintis-viltis sukirba – gal ir šiemet su derliumi pasiseks?

Pomidorai ir paprikos

JIS: Šįmet pavasarį pomidorų prisėjom vėl per daug. Bet tai jau įprasta. Kitaip mums neišeina – taip stengiamės, kad persistengiame.
Jai patinka vad. juodi, tai vis auginam Black Cherry, ir dar būtinai žemaūgių – Balcony Red ir Vilmos (vaikam dovanoti labai tinka, gali ir ant palangės virtuvėj auginti). Ir dar kažkokių.

Beje, šįmet pomidorai geriau auga lauke negu šiltnamy. Geriau reiškia vešlesni, tamsesniais lapais.

O šiltnamy, deja, kai kurių lapai taip ir liko kažkokie susisukę, nors ir žydėjo, ir mezgė visai gerai.

Paprikos – štai kas šįmet šiltnamyje veši.

What is What: pirma vasaros diena

06-08



06-08

bijūnai: regis, šalna kai kuriuos pumpurus pribaigė, bet – ir liko; vasaros pirmąją dieną vienas iš tų, kuriuos vadinu bordo, jau prasiskleidęs; po savaitės – tas žiedas jau bus nužydėjęs; taip ir nepamačiau (ir nepamatysiu, kai kiti nužydės); reiktų į tuos žiedus žiūrėt kasdien – gėrėtis ir suvokt, kad jie žydi ir nužydi, ir tiek, ir taip turi būti;

• lelijos: man patinka va būtent tokios, senovinės spalvos lelijos, bet beveik visi žiedai nušalo; [06-08] du, skirtingose vietose, tepražydo:

06-08

nežinau, apie kitas gėles vargu ar verta rašyti (na taip, šalia durų kabančios patunijos jau žydi, gražiai žydi); kita:

braškės: žydėjimas jau persirito per vidurį: daugiau užmegztų negu žydinčių; manau, po poros savaičių jau bus valgomų; — JI: pirmąsias paragavome jau birželio 8-ą;

bulvės: jau irgi arti pusės kelmų su žiedais; koloradų – saikingai; neatsimenu, kad taip būtų: vos ne tuo pat laiku žydi braškės ir bulvės;

pupelės – 8/10 sudygusios; — JI: o šparaginės-krūminės taip ir nesudygo. Jų vietoj neapsikentusi birželio 8-ą pasėjau jau ketvirtą kartą agurkus;

česnakai – jau pasirengę leist tą centrinį ūglį su žiedu;

svogūnai – viskas tvarkoj, auga, po 3–4 laiškus jau išleidę; per tankiai susodinom, per tankiai; — JI: Jis vis: viskas per tankiai, o man atrodo: ne taip jau blogai;

pomidorai (o! taip; jų daug) –  žydi arba su žiedais maždaug pusė, nesvarbu, šiltnamy ar lauke pasodintų;

paprikos (irgi vienur ir kitur pasodintų) – gerai, krauna žiedus, bus;

agurkai – nors aš to nejaučiu, bet Jos supratimu, liūdnas reikalas: dalis neuždengtam šiltnamy neprigijo, o prigijusieji vos vos auga... Žodžiu, kaip suprantu, su agurkais – blogai. [Viešai nesigiriu, bet šiltnamy visiškam kampuky persodinti trys mano afrikiniai agurkai visai gerai įsikūrė.] — JI: su agurkais labai blogai. Keturis kartus sėjau ir daigus sodinau; nieko. Prasti šiemet man metai – neagurkiniai. Jam tai kas, Jis džiaugiasi pomidorais, o aš grynai agurkinė. Man pomidorai buvę nebuvę. Taigi šie metai – Jo metai;

o! saulėgrąžos – – dygsta; sudygs ir kitos; tikiu: bus graži Eilė! — JI: aš siūliau į nesudygusių tarpus dar prisėti, dar galima, bet kur gi Jis klausys – laukia...;

Pala, kas dar? Reikia atraportuot, kad šilauogė tik vieną žiedą šįmet sukrovė (pernai – tris)? O tiek dirbau...— JI: ilgai prisimena, ką prieš trejus metus darė...

JOS papildas:

• laiškiniai česnakai – o šiemet pagaliau sudygo laiškiniai česnakai; trejus metus mėginau sėti, ir pagaliau šiemet – sėkmė. Regis, jie daugiamečiai, tai jeigu pasiseks – užsiveisiu;
• dašiai – labai džiaugiausi peržiemojusiais ir vėl sužaliavusiais dašiais. Kaip ir laiškinius česnakus, jau treti metai mėginu užveisti. Iš ryto apsidžiaugiau apžiūrėjusi – peržiemojo. Po pietų Jis išravėjo; — JIS: Norėjau išravėt piktžoles, o kad tarp jų ir stebuklingųjų dašių esama, – na, nežinojau, ir tiek; labai atsiprašiau;
• kopūstai žiediniai – puikiai auga. Na, o paprastieji kažkodėl prastokai;
• salotos neblogai tarp braškių įkištos. Laistyti reikia, bet ką padarysi. Nuvažiuojam tik savaitgaliais;
• ridikėlių – jau antrą partiją valgom; bet, reikia pastebėti, kad šiltnamyje neverta auginti – nėra kas palaisto. Daug geriau lauke po agroplėvele auginti; — JIS: jau valgom? – tai kad aš šįmet nė vieno ridikėlio nesuvalgiau; nemėgstu ridikėlių;
• brokoliai – tarsi sudygo kažkas panašaus į brokolius. Atrodo, Jis ne viską spėjo sukasti. — JIS: o kas yra brokoliai? :)
• žirniai – puiku, jau žydi;
• morkos – po dviejų sėjimų pagaliau sudygo. Tikrai teks retinti; — JIS: būt gerai, kad: ir išretinti, nes kol kas Ji buvo per atlaidi morkoms. :)
• aisbergo salotos – sėjau du kartus, tai atradau birželio 8-ą dvi sudygusias, – ir tai gerai.

O šiaip sausa, labai sausa. Šltnamį palaistom, o daržus – vis tikimės – lietus palaistys. Bet pas mus Bermudų trikampis: visur lyja, o čia – sausa.
Tiesa:

• uodai – birželio pirmai buvo dingę. Ir savaitgalį prieš ir dar vieną po;
• mašalai – vakarop puola kaip pasiutę. Girdėjau, Druskininkų miesto meras siūlė vienintelę veiksmingą priemonę nuo mašalų – gvazdikėlių aliejų. Tai ir vaikštom veidus išsimozoję gvazdikėlių aliejumi. Dar ir šunę išmozoju, bet vis viena saulei vos pradedant leistis ji mauna į namuką ir slepiasi nuo jų ant kušetės. Na, o aš laikau uždarytas namuko duris – kad neprisileistume.

Tai tokia ta birželio pradžia.

Sodožiūros klausimu

JIS: Va, net naują žodį sudūriau šito įrašo pavadinimui, ergo, jis turi būt apie svarbius dalykus. :)
Man ima atrodyt, kad neteisingai pradėjom žiūrėt į tai, kas dedas sode. Ką turiu galvoj? Atvažiuojam, išlipam iš mašinos ir – žiūrėt, kad blogo atsitiko per tas penkias dienas, kai mūsų nebuvo. Tas su/apnyko, tas vis dar nesudygo (greičiausiai ir nebesudygs), tas pagelto, tas pabalo etc.; per šias dvi dienas būtinai reikia padaryt tą, tą, tą, tą, aną, aną ir dar n anų darbų; ir dar būtiniausiai reiktų... O man atrodo, kad turėtų viskas prasidėt nuo pozityvo. Ne, tikrai nenoriu pasakyt, kad čia Ji taip į viską žiūri, o aš – pozityvistas, tik gera įžvelgt norintis; niurzglys (ir dar piktas), apraudotojas ir neatidėliotinų darbų planuotojas pasidariau. Negerai. O juk tiek gražių dalykų sode gali prisižiūrėt! Va pražydo pinavijos/bijūnai (aš/ji skirtingai vadinam; Ji bijūnais gal dėl to, kad Mama gimusi Bijūnuos, Joniškio r., visai netoli Latvijos); ir skirtingom spalvom:

O kai iš toliau pasižiūri, net tvarkingai (!) atrodo, nepaisant tuščių dėželių ir indelių, kuriuose buvo tai, ką iš namų atsivežėm (daugiausia pomidorai):

Sekmadienį pagalvojau: du dideli (tokie pat, kaip matomi) pinavijų kelmai atsidūrę obelų pavėsy;
reiktų juos perkelt kiton vieton; susidarytų pinavijų status kampas, o ne tiesė;
tektų vieną rabarbarų kelmą iškelt/išmest [racionaliau], bet iš jo l. mažai naudos:
šį savaitgalį iš kito bent kiek padoresnių kotų prisipjoviau ir sekmadienį kompotą išviriau;
naudos prasme – beveik jokio nuostolio, o grožio – palygint didelis laimėjimas. :)

Ir lelijos (tigrinės?) palygint su praeitais metais labai solidžiai žydi;

ir jazminas, kurio kvapas (bent man) be galo malonus:

 

Ir dar ne viskas: braškės, pernai sodintos, labai daug primezgė, šį savaitgalį tik viena kita raudona, o kitą jau ne dvi vaikams parvežt ir po vieną paragaut bus galima. Žirniai jau žydi – po trijų savaičių ir ankštys gliaudytinos turėtų pasirodyt.

Vardink ir vardink džiugius dalykus, iš kurių bent man džiugiausias, kad obelų žiedai nenušalo – visos primezgė. Turėtų būt obuolių šįmet ne tik natiurmortams. :)

Atsiprašau, kad nėra fokuso; kad pabalę – matyt

Na taip, praeitą savaitgalį kai kurių sodintų pomidorų lapai pabalo (žr. kairėj; gal per mažai užgrūdinti buvo? juk iš namų atkeliavę, o čia, lauke, naktį iki +6 temperatūra nukrisdavo?); na taip, gal liūdnas likimas ištiks ir paskutinį, ketvirtąją, šį savaitgalį dirvon pasodintą arbūzą (Jos mylimąjį); gal liūdnas likimas ištiks ir ketvirąjį, paskutinį, šiltnamin pasodintą baklažaną (mano puoselėtąjį); abu pamulčiuoti!

– C’est tikrasis la vie sode, ir jis skiriasi nuo mūsų įsivaizduojamojo (idealiojo, kad viskas turi prigyt, augt iki ant sėklų pakelių minimų aukštumų ir subrandint didelį didelį derlių); kadangi moteris, t.y. Ji, bent jau sode visad netoliese, telieka skelbt: «Cherchez la beauté!»
Girdėjote Jo žodį. Kai apsipras su dviem darbais, viliuos, ir Ji tars savąjį sodožiūros klausimu. :)

Lauk!

JIS: Prae scriptum: Kaip greit tas laikas bėga, deja! Nespėsim mirktelt, o jau rugpjūtis:)

05-27; kas nutiko po beveik savaitės, žr. čia

05-27

Praeitą savaitgalį Jos mašina buvo pridėta visokių sėjinukų. Reikia vežt sodan ir sodint į dirvą; gana namie ant palangių ir pan. auginti. Aišku, visai nedaug tilpo, bet juk svarbiausia – geri norai.
Iškeliavo cukinijos ir moliūgai; ir du arbūzai. Dar du arbūzai ir viena cukinija liko ant Jos palangės; kur reiks sodint? (Padaryta eilė pilna, deja. Ką daryt? Ji juk pasakė: gana plėstis su lysvėm/vagom į vakarus! Ilgint? Skersuot? Nežinau. Racionaliausia būtų dar vieną siaurąją lysvę iš kairės padaryt, bet tai jau plėtra į vakarus, ton pusėn, kurion Ji pasakė, kad nebevalia.)
Pradėjo keliaut pomidorai ir kt. Svarbiausia: lauk!, t.y. laukan, t.y. iš namų, t.y. į lauką.
Pomidorų [švelniai sakant] oi kaip per daug – prisodintas beveik visas vienas šiltnamis (liko 1/6) ir apie 1/2 lysvės; o likę namie dar 3/4 (nuo visų skaičiuojant) mažiausiai... (Žr. lysvių daryba – štai kuo užsiimu, laiko neskaičiuodamas, t.y. negalvodamas apie poilsį ar lietų; na, paguoda tokia: kitąmet šituo užsiimti nebereiks :-).) — Mėginau suskaičiuot, kiek dar mano namuos pomidorų likę – 123 — štai kiek likę, tikrai apie 2/3; neskaičiuojant kt., t.y. paprikų, patisonų, melionų.

nebežinau, kurį čia veislė, tik tiek – iš žemaūgių; 06-16

06-21: Tik trečią birželio savaitgalį paskutiniai pomidorai iš namų iškeliavo lauk. Gal ir per ilgai viskas užtruko, bet tikriausiai nieko blogo, nes orai buvo ne per šilčiausi. Dvi su puse lysvės ir šiltnamis prisodinta pomidorų. Kai kurie (Balconi Red) jau žydi, kai kurie (Toliman H) krauna žiedus. Persodinus stipriau nukentėjo tik kokie 10–20, daugiausia augę pas Ją ir visą laiką buvę viduj (saviškius išnešdavau balkonan pagrūdint). Kol kas viskas gerai, bet ar išties gerai tebus galima pasakyt tik tada, kai prisiskinsim nokint ar jau prinokusių – valgyt.

Pomidorai ir pomidorai (ikilaukinis laikas)

ant palangių ir stalo nebetelpa, 05-09

JI: ...ir pomidorai. Pikiuoju ir pikiuoju ir pikiuoju. Mano laisvalaikis tapo pomidorų pikiavimu. Marmande, Arcado, Toliman, Red Cherry, Ola Polka, Birutės dryžuotieji, mažieji, didieji, ankstyvieji, vėlyvieji, balkoniniai, šiltnaminiai ir lauke auginamieji, raudonieji, geltonieji... Pavadinimus tvarkingai rašome ant dėžučių, nes kitaip nebeatsirinktume. O galvoje jau košė. Akyse irgi. Tik ne košė, o pomidorai.
Deja, kol kas tik daigai. Gegužės 7, 8, 9 ir 10 tinkamos pikiavimui. Pagal mėnulio kalendorių. Aš irgi jau gyvenu pagal mėnulio kalendorių. Pripikiavom daugiau negu šimtą. Jis dar mėgina skaičiuoti. Aš nebe.
Jis jau pardavinėja turguje pomidorus. Aš dar tik daigus. Deja, abu tik šnekomis.
Sėjos išvados: sėti kiekvienos veislės (bent jau didžiųjų) ne daugiau kaip 10 sėklų, tikintis, kad sudygs tik 5. Iš jų – 2–4 geri daigai. Hmm, gal ir mažoka. Va taip žmogus ir tampa maniaku. O mažųjų galima ir daugiau. Tik sodinti tikrai nėra kur. Įdomu, kaip pomidorai augtų GŽ metodais: išpjauti pievoje skylutę, pasodinti pomidorą, apdėti kartonais ir mulčiuoti?.. Teks pamėginti.

JIS: Taip, mėginu skaičiuot.
05-01, nors esą netikusi diena, bet kad laiko buvo, persodinta:

• Marmande (ankstyva aukštaūgė veislė; vaisiai mėsingi, raudoni, skanūs, 150–170 g svorio, plona odele; vegetacijos periodas – 70-75 dienos; auginami lauke ir šiltnamyje) – 14;
• Toliman H (naujas labai derlingas vidutinio aukščio (apie 1,5-1,8 m) olandų firmos „Bejo Zaden“ hibridas. Galima auginti lauke ir paprastų konstrukcijų nešildomuose šiltnamiuose. Vaisiai šiek tiek pailgos formos, apie 110 g svorio, vienodi, kietoki, skanūs) – 8 (tiek ir tebuvo išdygę, esą kažko);
• Red Cherry (ankstyva aukštaūgė veislė; tinka auginti pastatomuose vazonuose, auginant lauke parenkama vieta saulės atokaitoje; dera gausiai; vaisiai smulkūs, apvalūs, raudonos spalvos, labai skanūs. Augalas tvirtas, krūmo formos, auginamas šiltnamiuose ir lauke) – 37;

05-08, jau tinkamą dieną, Jai perskaičius, kad reikia sodinti giliau, beveik iki pirmųjų netikrųjų lapelių:

• vad. Birutės margieji (tikrojo pavadinimo nežinau) – 22;
• Golden Cherry H (ankstyvi vyšninių pomidorų hibridai, auginami šiltnamyje [kurio neturim]; 50–70 cm aukščio; vaisiai smulkučiai, 20–30 g svorio, puikaus skonio; reikia genėti ir rišti; kad keras ilgiau derėtų, reikia nuolat išskinti prisirpusius vaisius) – 32.

Kiek išpikiuota pas Ją – nežinau.

JI: 2012-05-10. O pas mane ne taip jau ir daug:

• Arcado H – atrodo, bus aukštaūgiai, auga neblogai, tik kažkokie ištįsę.
• Ola Polka – mažučiai daigeliai, bet ganėtinai tvirti.

Iš viso gal tik 50. Lyginant su Jo pomidorų kiekiu, smulkmena.

Kiekvieną rytą vakarą paglostau, t. y. patapšnoju, kad per daug neištįstų. Tapšnoju ir didžiuosius, ir mažuosius; net ir agurkus, ir 4 arbūzus patapšnoju.  Ir kodėl žodis tapšnoju iškart siejasi galvoje su įžymiąja Pakso fraze „šiku ir tapšnoju“? Bet aš tik tapšnoju. Tegul stiprėja.
Beje, labai ieškojau, kur pradingo vienos veislės pomidorai harilik tomato. Užsirašiau, kad sodinau, bet neberandu ant jokio dėžutės su daigais tokio užrašo. Keista, galvoju, kažkur dingo. Po pusantro mėnesio paieškų atradau: pasirodo, harilik tomat estiškai – valgomieji pomidorai (taip lietuviai rašo), arba ordinary angliškai. O veislė yra Golden Cherry H, t.y. auga pas Jį (žr. aukščiau).

Pomidoriukai 2012 (ikilaukinis laikas)

JO prae scriptum: Patinka man pomidoriukai labiau negu pomidorai. Puskąsnis – puiki prikanda. Pernai pavyko užsiaugint šiek tiek geltonųjų. Šįmet abu norėjom – kuo daugiau:)

04-30

Balconi Red F1. Pakelį sėklų padovanojo kolegė; ačiū! Labai įspūdinga nuotrauka ant pakelio – iškart pilna burna seilių; o aprašą radau tokį: apie 60 cm aukščio, atsparūs ligoms; tinka auginti balkonuose ir terasose; vaisiai kvapnūs, apvalūs, ryškiai raudoni, be dėmių, gero skonio. Nors skirti balkonams ir terasoms, gal nieko baisiai blogo neatsitiks, jei pasodinsim paprasčiausiai lauke.
Būdamas individualistinio principo šalininkas, sumirkiau 20 sėklų ir po trejeto dienų pasėjau į 4×5 formą. Sudygo 18. Manau, puikus nuošimtis. Ir kas patiko – vos išdygę, daigai ėmė leist vad. antruosius lapelius.
Šituos vienintelius iš pomidoriukų aš ir tesėjau. Kitus – Ji. Ir kitu principu.
JI: Pasėjau miškus. Pro šalį praeidama, vis mėginu kokį silpnesnį išrauti; po vieną, kad širdies neskaudėtų. Atrodo, lyg būtum pasirengę pramoninei daržininkystei. O šiltnamio, bent jau apdengto plėvele, taip ir neturime. Ir nelabai žadame turėti. Bet turiu idėją: apdengti šiltnamį tik iki pusės – apsaugoti nuo vėjo ir nuo šalnų, kurios, anot jo, pažemiui formuojasi. Gal pavyks. Neprivažinėsime palaistyti, atidaryti uždaryti. O norisi viską išmėginti. Pradedančių daržininkų problemos. Tikiuosi, kad ši euforija truks tik keletą metų. Ateisime į protą.
JIS: O gal tik šių metų užtektų? Kai pasižiūriu į tuos miškus, kurie dar turės būt, Jos mėgstamu žodžiu tariant, išpikiuoti, – pramoniniai šiltnamiai ima vaidentis.
05-09 persodinau savuosius Balconi Red (vieną – tiesiai vazonan, mėginsiu augint ten, kur dera, – balkone), taip pat Jos sėtą Vilmą (žemaūgių derlinga veislė, skirta auginti vazonuose kambario sąlygomis ir balkonuose; krūmai kompaktiški; vaisiai apvalūs, skaisčiai raudoni, iki 15–20 g svorio; tikiuos, ir lauke augs) – dar 30 daigų.
Kad visus (pomidorai + pomidoriukai) suskaičiuočiau, jau ir kalkuliatoriaus prireiks: 18 + 30 + 14 + 8 + 37 + 22 + 32 = 161. Neblogai:)

Pomidorai

JI: Pomidorų daigus (tų mažų, slyvinių ar vynuoginių) irgi davė bendradarbė (kaip visi rūpinasi naujai įstojusiu į daržininkų-sodininkų gretas nariu! – smagu).  Vienas iš geriausių derlių išėjo – visą vasarą išbuvo aplipę geltonais pomidoriukais. Skanūs tokie, kieti.
Pasodinau ir paprastų – vienus namuose sudaiginau, kitus – tiesiai į dirvą pasėjau (kažkokios žalios sėklelės buvo). Gerai augo namuose daiginti, sudygo ir pradėjo megzti pomidoriukus ir lauke sėtieji. Deja, tas begėdis rūkas. Įsitikinau savo akimis: rūkas – pomidorų siaubas. Vieną pomidoriuką dar spėjau išgelbėti. Mažiuką. Rūkas pribaigė ir geltonuosius. Per vėlai sodinau.
Ir vis dėlto reikia dengti plėvele. Bent jau antroje vasaros pusėje.