Pomidorai, kompostas ir... literatūros procesas

JIS: Šįmet pomidorų daigų jau, galima sakyt, ne be proto prisiauginę buvom (nors vis tiek visų nesusodinom – trys indeliai su persodintais vidury kiemo į vazoną, stovintį ant kelmo, įdėti gyvalioja, praradę viltį būt kur nors stabiliai pasodinti). Šiltnamį naują būtent pomidorams uždengėm, kuo anksčiau stengėmės persodint; bet pirmieji nušalo, kai tas sniegas buvo iškritęs ar ne gegužės antroj pusėj. (Senajam šiltnamy dabar mišrainė auga – net vienas patisonas, jei neklystu; taip pat visokios sultenės, rukola sėkloms, aštriosios paprikos ir t.t.)


Iš antro karto šiltnamy pasodinti pomidorai auga, jau kai kurių nemažos valgomąsias dalys. Lauke pasodintieji irgi žydi mezga, vienas „Vilmos“ keras jau ir raust pradėjo.
Svarbiausia, kad stirnos pomidorų neėda :)

– O kuo čia dėtas literatūros procesas? – klausiat.
Radau pomidorų pokalby su Kanadoj gyvenusiu Vytautu A. Jonynu, vėl tokią knygą – Pokalbių akiračiai (Amerikoj leistam mėnrašty Akiračiai skelbti pokalbiai, surinkti Liūto Mockūno ir išleisti „Vagos“ 1991-ais) skaitinėdamas. Važiuodamas į sodą dažniausiai pasiimu jau skaitytų knygų – dar kartą pavartinėt paskaitinėt dažnai visai pravartu – atmintį patikrini, be to, pastebi, ko pirmąkart skaitydamas nepastebėjai, į ką neatkreipei dėmesio.
Taigi Mockūnas klausia Jonyno apie Vakarų pasaulio literatūros įtaką lietuvių literatūrai, ar tokia įtaka neskatinanti epigonizmo – ar neprivis visokių antraeilių beckettų, ionescų ir kitokių. Atsakydamas Jonynas ima svarstyt:

Gal aš klystu, bet man atrodo, jog mes, visų pirma, labai mažai teišmanom, kaip persimeta įtakos iš vienos literatūros į kitą. Ar stambieji šviesylai, didieji rašytojai sukelia mažos tautos literatūroj saulės atspindį ant pomidoro, ar tai tik atšvaitėlis, ateinąs iš kitų atšvaitų ant pomidoro, iš labai antraeilių rašytojų? Nežinom taip pat, ar tos įtakos atkeliauja betarpiai, iš originalo, ar perėjusios per vertimų centrifūgą. Jei neklystu, visas tas problemas studijuoja lyginamosios literatūros šaka. Ir tai ji dar metodų kūrimo stadijoj. (p. 109; pokalbis paskelbtas 1976-ais)

Apskritai Jonynas manąs, kad įtakos – natūralus reiškinys:

Šia prasme man turėjo įtakos mano buvęs profesorius [karo metais Vilniaus universitete] Prioult, kuris ilgas valandas aiškindavo mums, kaip Balzakas malė, perdirbinėjo savo laikmečio autorių (jų dabar net vardai užmiršti) kūrinėlius, skolindamasis siužetus, ryškindamas personažų profilius. Todėl man visad artima „kompostinė“ teorija, jog rašytojas išbujoja ant kompostu pavirtusių bendraamžių klodo. Kiekvienos tautos literatūra turi pirma užsitikrinti tą juodžemio sluoksnį, ir visa, kas tą procesą skatina, yra naudinga. Kur kas pavojingiau, kai alinamas podirvis, kuris savo mineralus jau ir taip yra atidavęs. (p. 110)

Nors istorijos profesoriaus (Igno Jonyno) sūnus, nors Kanadoj atsidūręs bibliotekininku dirbo, bet štai kokią „žemdirbišką“ literatūros proceso teoriją išvyniojo! Pomidorai, kompostas, juodžemis, podirvis.