SODAS — NE DARBOVIETĖ! (2011)
JI: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus.
Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo Protingą daržą. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.
SODAS — NE DARBOVIETĖ, BET IR NE POILSIAVIETĖ (2025)
JIS: Seniai, labai seniai norėjau pridurt šitą patikslinimą.
Rodomi pranešimai su žymėmis paprikos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis paprikos. Rodyti visus pranešimus

2015-08-15

Pomidorai ir paprikos

JIS: Šįmet pavasarį pomidorų prisėjom vėl per daug. Bet tai jau įprasta. Kitaip mums neišeina – taip stengiamės, kad persistengiame.
Jai patinka vad. juodi, tai vis auginam Black Cherry, ir dar būtinai žemaūgių – Balcony Red ir Vilmos (vaikam dovanoti labai tinka, gali ir ant palangės virtuvėj auginti). Ir dar kažkokių.
Beje, šįmet pomidorai geriau auga lauke negu šiltnamy. Geriau reiškia vešlesni, tamsesniais lapais.
O šiltnamy, deja, kai kurių lapai taip ir liko kažkokie susisukę, nors ir žydėjo, ir mezgė visai gerai.
Paprikos – štai kas šįmet šiltnamyje veši.

2014-06-03

What is What: pirma vasaros diena

    06-08
    06-08
bijūnai: regis, šalna kai kuriuos pumpurus pribaigė, bet – ir liko; vasaros pirmąją dieną vienas iš tų, kuriuos vadinu bordo, jau prasiskleidęs; po savaitės – tas žiedas jau bus nužydėjęs; taip ir nepamačiau (ir nepamatysiu, kai kiti nužydės); reiktų į tuos žiedus žiūrėt kasdien – gėrėtis ir suvokt, kad jie žydi ir nužydi, ir tiek, ir taip turi būti;
  • lelijos: man patinka va būtent tokios, senovinės spalvos lelijos, bet beveik visi žiedai nušalo; [06-08] du, skirtingose vietose, tepražydo:
06-08


  • nežinau, apie kitas gėles vargu ar verta rašyti (na taip, šalia durų kabančios patunijos jau žydi, gražiai žydi); kita:
  • braškės: žydėjimas jau persirito per vidurį: daugiau užmegztų negu žydinčių; manau, po poros savaičių jau bus valgomų; — JI: pirmąsias paragavome jau birželio 8-ą;
  • bulvės: jau irgi arti pusės kelmų su žiedais; koloradų – saikingai; neatsimenu, kad taip būtų: vos ne tuo pat laiku žydi braškės ir bulvės;
  • pupelės – 8/10 sudygusios; — JI: o šparaginės-krūminės taip ir nesudygo. Jų vietoj neapsikentusi birželio 8-ą pasėjau jau ketvirtą kartą agurkus;
  • česnakai – jau pasirengę leist tą centrinį ūglį su žiedu;
  • svogūnai – viskas tvarkoj, auga, po 3–4 laiškus jau išleidę; per tankiai susodinom, per tankiai; — JI: Jis vis: viskas per tankiai, o man atrodo: ne taip jau blogai;
  • pomidorai (o! taip; jų daug) –  žydi arba su žiedais maždaug pusė, nesvarbu, šiltnamy ar lauke pasodintų;
  • paprikos (irgi vienur ir kitur pasodintų) – gerai, krauna žiedus, bus;
  • agurkai – nors aš to nejaučiu, bet Jos supratimu, liūdnas reikalas: dalis neuždengtam šiltnamy neprigijo, o prigijusieji vos vos auga... Žodžiu, kaip suprantu, su agurkais – blogai. [Viešai nesigiriu, bet šiltnamy visiškam kampuky persodinti trys mano afrikiniai agurkai visai gerai įsikūrė.] — JI: su agurkais labai blogai. Keturis kartus sėjau ir daigus sodinau; nieko. Prasti šiemet man metai – neagurkiniai. Jam tai kas, Jis džiaugiasi pomidorais, o aš grynai agurkinė. Man pomidorai buvę nebuvę. Taigi šie metai – Jo metai;
  • o! saulėgrąžos – – dygsta; sudygs ir kitos; tikiu: bus graži Eilė! — JI: aš siūliau į nesudygusių tarpus dar prisėti, dar galima, bet kur gi Jis klausys – laukia...;
  • Pala, kas dar? Reikia atraportuot, kad šilauogė tik vieną žiedą šįmet sukrovė (pernai – tris)? O tiek dirbau...— JI: ilgai prisimena, ką prieš trejus metus darė...

    JOS papildas:
    • laiškiniai česnakai – o šiemet pagaliau sudygo laiškiniai česnakai; trejus metus mėginau sėti, ir pagaliau šiemet – sėkmė. Regis, jie daugiamečiai, tai jeigu pasiseks – užsiveisiu;
    • dašiai – labai džiaugiausi peržiemojusiais ir vėl sužaliavusiais dašiais. Kaip ir laiškinius česnakus, jau treti metai mėginu užveisti. Iš ryto apsidžiaugiau apžiūrėjusi – peržiemojo. Po pietų Jis išravėjo; — JIS: Norėjau išravėt piktžoles, o kad tarp jų ir stebuklingųjų dašių esama, – na, nežinojau, ir tiek; labai atsiprašiau;
    • kopūstai žiediniai – puikiai auga. Na, o paprastieji kažkodėl prastokai;
    • salotos neblogai tarp braškių įkištos. Laistyti reikia, bet ką padarysi. Nuvažiuojam tik savaitgaliais;
    • ridikėlių – jau antrą partiją valgom; bet, reikia pastebėti, kad šiltnamyje neverta auginti – nėra kas palaisto. Daug geriau lauke po agroplėvele auginti; — JIS: jau valgom? – tai kad aš šįmet nė vieno ridikėlio nesuvalgiau; nemėgstu ridikėlių;
    • brokoliai – tarsi sudygo kažkas panašaus į brokolius. Atrodo, Jis ne viską spėjo sukasti. — JIS: o kas yra brokoliai? :)
    • žirniai – puiku, jau žydi;
    • morkos – po dviejų sėjimų pagaliau sudygo. Tikrai teks retinti; — JIS: būt gerai, kad: ir išretinti, nes kol kas Ji buvo per atlaidi morkoms. :)
    • aisbergo salotos – sėjau du kartus, tai atradau birželio 8-ą dvi sudygusias, – ir tai gerai.
    O šiaip sausa, labai sausa. Šltnamį palaistom, o daržus – vis tikimės – lietus palaistys. Bet pas mus Bermudų trikampis: visur lyja, o čia – sausa.
    Tiesa:
    • uodai – birželio pirmai buvo dingę. Ir savaitgalį prieš ir dar vieną po;
    • mašalai – vakarop puola kaip pasiutę. Girdėjau, Druskininkų miesto meras siūlė vienintelę veiksmingą priemonę nuo mašalų – gvazdikėlių aliejų. Tai ir vaikštom veidus išsimozoję gvazdikėlių aliejumi. Dar ir šunę išmozoju, bet vis viena saulei vos pradedant leistis ji mauna į namuką ir slepiasi nuo jų ant kušetės. Na, o aš laikau uždarytas namuko duris – kad neprisileistume.
    Tai tokia ta birželio pradžia.

    2014-04-28

    Apie sėklas

    JIS: Kartkartėm pasišaipau iš Jos, esą sėklų visokių jau turi dešimčiai metų į priekį, bet ir pats ne ką esu atsparesnis. Vis ką nors irgi nuperku, kai akis užkliūva vaikštant po parduotuvę.
    Vis dėlto jei jau pirkt sugalvoji – tai pirkt reiktų specializuotose parduotuvėse, nes: va pernai pirktos paprikų sėklos – pasėjau po 10, o teišdygo ir stiebias po vieną.

    JI: Su paprikom šiemet ir man nelabai pavyko. Manau, todėl, kad kambariuose dygimui per šalta temperatūra buvo. Na, o darbe visai neblogai sudygo. Sėjau po dvi į vieną, maniau – ech, tikrai nesudygs visos. Sudygo. Visos. Po dvi viename. Išpikiavau. Bet paprikos tikrai nemėgsta būti judinamos. Tos, kurios liko nejudintos, mažuose indeliuose daug geriau auga už persodintąsias į didesnius. Bet susivėlinom su paprikom, susivėlinom. Dar tik po 4 tikruosius lapelius turi. Bet juk nepriversi išdygt, jeigu nenori.

    2012-02-19

    Paprikos 2012 (žaidimai prasideda: ikilaukinis laikas)

    JIS: Pernai viską sėjom sodinom vėluodami, tad džiaugėmės, net jei teišdygdavo, o jei kas nors užaugdavo – tai apskritai švenčių šventė būdavo. Šįmet nutarėm pradėt žaisti visų lygių žaidimus: pamėginsim patys šį tą sėt namie iš anksto, išsiaugint daigų. Sekmadienį iki pietų reikėjo pasėt paprikas (mėnulio fazė keičias).
    Šeštadienį nusipirkom žemės daigams, net 6 indelių sankabas (po 20).
    Praplėšus sėklų pakelius, vienas dalykas nustebino: kodėl po 11? Būtų po dešimt, viskas puiku – būtent tiek ir reikia. Sakau: gal į vieną kurį įmest dvi, ir tiek? Ji: ne, po vieną. Tad teko paruošt dar du indeliu. Pildamas žemę pagalvojau: ar ne per dideli paprikoms? Bet nusiraminau: negali būt per dideli, tik per maži, kai nebėr kur šaknims dėtis. Sėt reikia 1 cm gyly. Karštai padiskutavom, kiek tas 1 cm: jei padarysiu duobutę bakstelėjęs mažylį pirštą iki pirmojo sąnario, įmesiu sėklą, užbersiu ir vos paspausiu žemę, kokiam gyly atsidurs sėkla? Aš: būtent ir bus cm; Ji: ne, bus per giliai. Ką gi, aš sėju, aš atsakau; nesudygs - bus mano kaltė. Abu jokios patirties neturim, tad tokios diskusijos, aišku, kvailos:)
    Lieka laukt: arba išdygs, arba ne.
    Išdygo. Ir visos 22 sėklos (dviejų, pasėtų į atskirus 100 ml indelius, čia nematyt; patikėkit – irgi sudygo). Tiesa, terminas, per kiek turėjo išdygt, nesuveikė, bet argi tai svarbu? Iki tol, kol šitie sėjinukai bus persodinti į paprasčiausią dirvą, dar marios laiko!
    2012-04-24. Vakar vakare pagalvojau: vis dėlto per lėtai auga. Greičiausiai Ji buvo teisi: per giliai pasėjau. Šįryt šakute papurenau ir šaukšteliu iš kiekvieno indelio išsėmiau šiek tiek žemės. Žiūrėsiu, ar ims sparčiau augt.

    JI: O mano paprikos (dvi – viena geltona, kita raudona), jau ir antrus tikruosius lapelius skleidžia. Tas dvi, kurias su vargu išsikovojau teisę pasėti tokiam gylyje, kuris man atrodo tinkamas, prižiūriu ir puoselėju. Ir visai neblogai auga. Pasirodo, jeigu neturi konfliktų bendraudamas – įsigyk sodą. Kalamės dėl kiekvieno milimetro sodinimo gylio. Metras, deja, irgi ne rodiklis.