Probleminės svarstybos: padorumas ir gražgarstės

JI: Nepadoru mosikuoti pilnu gražgarsčių maišiuku.
JIS: Nors tos gražgarstės buvo nukeliavusios į Vilnių, jų niekam neprireikė; ir jos grįžo atgal. – O ar padoru vežt gražgarstes Vilniun, – nepavykus visiem norintiem įpiršt, – vežti atgal? – Žolės, ir tekeliauja į kompostą.
JI: Nepadoru nemėgti valgyti žolių. Vadinasi, ir aš nepadori?
JIS: Be komentarų.
JI: O neturėti komentarų irgi nepadoru.
JIS: Abejoju. – Tiesiai šviesiai sakant: na, nereikia žmonėm tų Tavo žolių.
JI: Bet užtat jos taip gražiai žydi.
-----------------------------------------------
[...] Gal Tau įdėt gražgarsčių maišiuką kuprinėn į namus?

Vienos dienos rekonstrukcija

pagal instruktorės nurodymus lipdom arkliuką su ragais :)
(marti fotografavo)

JIS: Birželio 20, šeštadienis. Labas rytas – kava – laistau laistau – kava – laistau laistau laistau – skaitau – laistau laistau – skaitau skaitau – laistau – (pradedu laukti) – laistau laistau – skaitau skaitau skaitau – pietūs – „Klausyk, o gal paskambint ir paklaust, apie kelintą jie ruošias atvažiuot?“ „Nė tu skambink, nė ką. Kada išeis, tada ir atvažiuos. Na ar tau patiktų, jei kas imtų skambinėt prieš kelionę?“ „Taip, tu teisi.“ – laistau laistau – skaitau skaitau – (jau ir trečia) – „Gal paskambint ir paklaust, ar jau kurt ugnį?“ „Jei jau taip nori, kurk, bet skambint nereikia.“ – užkūriau (dešrelių ketinam pakept svečiams) – laistau – kūrenu – laistau – atvažiavo – sulipdėm arkliuką su ragais; anūkei įdomiau buvo pats lipdymas – suptis? geriau pasivaikščiot: ir kaimynus aplankėm, ir tvenkinį su lelijom apžiūrėjom – o svarbiausia tai braškės – dar ir įdėjom, sūnus visokių žalėsių maišioką prisipjovė – smagu prisimint, kaip paties vaikai augo – bendraut su vaikais kaip važiuot dviračiu: jei mokėjai ir patiko, viens du viską prisimeni – laistau [...]. – O sekmadienį iš ryto ėmė lyt.
Beje, Ji, pavadinta močiute, šiek tiek sutriko. Aš tai net savotiškai didžiuojuos seneliu vadinamas.

Gražgarstės, žydinčios geltonai, = laukinės traukės?

o bitėms labai patinka; iš tolo girdis, kaip jos ten dirba

JIS: Pavadinimą aš užrašiau, o kaip viskas atsitiko, tepasakoja Ji.
JI: Tai ir pasakoti nelabai yra ką. Pernykštė rukola (gražgarstės) žydėjo baltai ir žiauriai skani buvo. Mano marti džiaugėsi, sakė, kad parduotuvinės rukolos net valgyt nebenori po maniškės – tokio sodraus riešutų skonio buvo. Bendradarbei nunešiau maišelį, tai sakė, kad nuo to laiko jai rukola kaip narkotikai – valgo valgo ir atsivalgyti negali. Ir aš pati džiaugiausi aštroku skoniu. Šiemet prisėjau daug – kad visiems užtektų. Tikrai, ant pakelio buvo parašyta traukės (rukola). Bet, deja, šita „rukola“ nei skonio, nei minkštumo neturi. Nesakau, kad nuodinga, ne, bet kramsnoji kietą žolę, ir tiek, tik gaila, kad dar vieno skrandžio trūksta – atrajojimui. Išvada: reikia pirkti sėklas rukolos, žydinčios baltai. Belieka tik išmokti iš sėklų atpažinti – geltonai žydės ar baltai???
JIS: O gal reikia žiūrėt, kad ant pakelio tebūtų užrašyta rukola (gražgarstės) ir nieko daugiau?

Kopūstai – beveik kaip iš reklamos

JI: Kopūstai – kieti. Dar niekad tokių neturėjau!
Pernykščius sūnus pamatęs juokėsi – dar niekad tokio dydžio kopūstų nesu matęs! Na, bet galvutės kokios kietos, nesvarbu, kad apelsino dydžio, – mėginau kopūstus ir save teisinti.
O šiemetiniai – tikri gražuoliai, kol dar vikšrai žali neapipuolė. Tinka jiems durpės ar žemė ar kas ten iš šampinjonų ūkio. Ir PH, matyt, toks, kokio reikia.
Beje, juokingai išėjo su PH matavimu. Nusipirkau PH matavimo testinių juostelių. Instrukcijos pridėta nebuvo. Ir šiaip varčiau, ir taip, bet neaišku, kaip reikia matuoti. Įkišau į žemę ir pamiršau. Ir teisingai, kad pamiršau. Ogi PH matavimui reikia: paimti žemės kokių 3–5 cm gylyje mėginuką, įdėti į buteliuką, užpilti vandeniu, gerai pakratyti, palaukti, kol nusės, vandenį nupilti. Va į tą vandenį įkišti juostelę ir išmatuoti PH. Turėtų, regis, spalva pasikeisti. Tik kol radau instrukciją internete, spėjau kažkur juosteles nukišti.
JIS: Teisybė, kairės nuotraukos viršuje, šalia petražolių, galima pamatyt, kaip atrodo lysvėn susodinti žemuoginiai špinatai, iš kurių mėginau juoktis. Klesti.

Salotautojas apsilankė

JI: Buvau optimistė, kaip visad. Galvojau – auginu sau, Jam, na dar vaikams, mamai, sesei. Pasirodo, ne tik. Taigi – KAM dar? Kas nugraužė? – pirma kilusi mintis. Ir antra, gerai apžiūrėjus, – KAS nupjovė?
JIS: Šiaip esu labai atlaidus – sraigėms, rupūžėms, net pelei, pernai apgraužusiai svarainius rūsy. Jie turi rast maisto, išgyvenimo reikalas. O va tiems, kurie pjausto salotų galvutes, jau nebelabai. Nors, kita vertus, gal dar ataugs? Juk galėjo tiesiog išraut, bet va ne, „gražiai“ pasielgė :)

Artišokai

JI: Artišokų šiemet nebesėjau. Matyt, ir atkaklumui yra ribos. Bet nesakau, kad niekad nebesėsiu.
JIS: Bet melionų pasėjai. Iš esmės, tai vienas ir tas pat. – Na, pas mus tie augalai neužauga, – ir kodėl negalima su tuo susitaikyt?

Pavasaris ir būtinieji darbai baigės

pernai bijūnai pražydo birželio pradžioj
(fotografuota 06-08), šįmet viskas vėliau

2015-06-08

JIS: Kad ir kokį gražų šūkį tinklaraštyje esam užrašę („Sodas – ne darbovietė“), vis dėlto pavasaris – darbo metas. Šįmet sodinti baigėm kaip tik paskutinį pavasario savaitgalį. Net jei ir norėtum, nebėra kur – visur visko prisodinta/prisėta.
Dabar jau prasidės malonumai – krapštinėjimai, sėdinėjimai ir kiti.

lelijos jau žydi,
o pernai buvo nušalę pumpurai

Naturgarten

JI: Buvusi kolegė atsiuntė šiandien nuotraukėlių, kaip atrodo šimtaprocentinis Naturgarten Austrijoje principas: niekas niekada nieko neravi ir visos žolės ir daržovės auga vienu metu. Jeigu Jis nenuravėtų karts nuo karto mano kiš-mišo ir neišrautų, Jo manymu, ne vietoje augančių augalų (kukurūzų, medetkų, bulvių, kitų jau net ir nebepamenu) ir nenupjautų tarplysvių, tai ir mūsų lysvės vasarai įpusėjus atrodytų panašiai.
Konteinerį lygiai tokį pat kaip nuotraukoje ir laistytuvą žalią irgi turime. Matau tik vieną vieną trūkumą Naturgarteno – kaip tokiam sode susirasti reikiamą augalą? Kaip kolegė pasiūlė, nebent iškelti kartis su užrašais „svogūnas“, „kopūstas“, „agurkas“... Įdomiai atrodytų.
Beje, šitas sodas Austrijoje priklauso lankomų sodų kategorijai.
JIS: Ką reiškia „priklauso lankomų sodų kategorijai“? – Kas nori, tas atvažiuoja ir lyg niekur nieko žiūri, kaip atrodo der Naturnahe Garten?