|
pagal instruktorės nurodymus lipdom arkliuką su ragais :)
(marti fotografavo) |
JIS: Birželio 20, šeštadienis. Labas rytas – kava – laistau laistau – kava – laistau laistau laistau – skaitau – laistau laistau – skaitau skaitau – laistau – (pradedu laukti) – laistau laistau – skaitau skaitau skaitau – pietūs – „Klausyk, o gal paskambint ir paklaust, apie kelintą jie ruošias atvažiuot?“ „Nė tu skambink, nė ką. Kada išeis, tada ir atvažiuos. Na ar tau patiktų, jei kas imtų skambinėt prieš kelionę?“ „Taip, tu teisi.“ – laistau laistau – skaitau skaitau – (jau ir trečia) – „Gal paskambint ir paklaust, ar jau kurt ugnį?“ „Jei jau taip nori, kurk, bet skambint nereikia.“ – užkūriau (dešrelių ketinam pakept svečiams) – laistau – kūrenu – laistau – atvažiavo – sulipdėm arkliuką su ragais; anūkei įdomiau buvo pats lipdymas – suptis? geriau pasivaikščiot: ir kaimynus aplankėm, ir tvenkinį su lelijom apžiūrėjom – o svarbiausia tai braškės – dar ir įdėjom, sūnus visokių žalėsių maišioką prisipjovė – smagu prisimint, kaip paties vaikai augo – bendraut su vaikais kaip važiuot dviračiu: jei mokėjai ir patiko, viens du viską prisimeni – laistau [...]. – O sekmadienį iš ryto ėmė lyt.
Beje, Ji, pavadinta močiute, šiek tiek sutriko. Aš tai net savotiškai didžiuojuos seneliu vadinamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą