Melionai šiltnamyje

JIS: P.S. (05-31)
 prigijo šiltnamy, nors baisiai slobni:
nemanau, kad prireiks iškišos; nugeibs ten

JI: Pernai ilgai stovėjo namuose pirktinis melionas. Taip ilgai stovėjo, kad jau pasidarė labai labai skanus, net ir per skanus. Surinkau sėkleles, išlaikiau per žiemą ir pasėjau šiemet. Šiaip, be didelių vilčių, kaip eksperimentą. Sudygo. Tiesa, daigeliai silpnučiai, bet vis viena įdomu. Tykojau tykojau progos, kaip čia į šiltnamį įkišus. Jis prieš mano kiš-mišus. Sulaukiau, sako: o kur šituos dėsi? Paploninau balselį: į šiltnamį. Jis, žinoma, buvo kategoriškai prieš. Gerai, kad spėjau sugalvoti – sakau: įkišiu dabar du daigelius, jeigu prigis, tai persodinsiu kitur. Kraipė kraipė galvą, manau, tikisi, jog neprigis. O aš sau galvoju: o gal ir nepersodinsiu.
Girdėjau, kad kiti sodina melionus, na, tuos mažuosius, saldžius, mes juos dynėm vadindavom, į šiltnamį, o kai paauga, iškiša stiebą pro šiltnamio apačią ir leidžia jam vytis ir vaisius auginti pievoje.
Būtų įdomu pamėginti.
JIS: Na taip, dar ir požeminę iškišą į lauką reiks įrengt :) Tai jau geriau iškirpt skylę. Vis tiek tai plėvelei artėja paskutinioji.

Ech, ne tuo reikėjo užsiimt savaitgalį

JIS: Šįryt per Žinių radiją (spaudos ir interneto svetainių apžvalga) girdžiu, kad vieta, kur savaitgaliaujam, minima:

Gražuolis raudonviršis aptiktas Vilniaus rajone, netoli Paberžės esančio Šepečių kaimo pamiškėje. Pasak mikologo, profesoriaus Ernesto Kutorgos, tai – juodažvynis raudonikis. Mokslininko žiniomis, šiemet jau randama ir išdygusių pirmųjų lepšių.

Suradau, citavo iš čia.
Užuot pomidorus sodinę, verčiau būtumėm ėję grybaut.
JI: Bent jau reikėjo trečiajame sklype, kur miškelis, gerai apieškoti. Gal ten būtumėm radę. Pernai ten pyliau ir pyliau grybieną – grybų atliekas, kažkas sakė, kad taip ir užveisia grybus, nors ten ir taip augdavo, bet ne gegužį.
JIS: Grybų atliekos ≠ grybiena. Gal šiek tiek ir nuskutama nuo koto, jei grybai rauti, bet tik tiek.

Patisonų apsaugos būdai

JIS: Pradėkim nuo vaizdo, didelio: kairėj – mano sukurtas apsaugos būdas; dešinėj – Jos mamos.

— fone – kaimynai statos namą (anapus prisidurtų dar 6 arų) —

Praeitą savaitgalį (05-09) buvo privažiavę daug žmonių sodan. Tarp jų – ir Jos mama, kuri norėjo pasirūpint kita savo dukra – būtent jai pasėjo patisonų, paaugino ir atvežė pasodint.
Sakau: prašom, mes patisonus sodinam tarp slyvų. – Besiginčydamos kasė, sodino, pridengė. Jos mamos supratimu, senoviškai: įbedami trys/keturi pagaliukai ir apsukama laikraščiu.
Šį savaitgalį (05-15) nusivežėm mano pasėtų ir paaugintų patisonų. Padarysiu inspektus! – nors entuziazmo balse nebuvo girdėt. (O ką dar galima padaryt iš langų, kuriuos ir aš, ir Jos sūnus labai siūlėm atiduot kaip šiukšles – kad išsivežtų tie, kurie keitė langus? Atsidūrė sode; rūsy sustatyti.) – Teko daryt. Padariau. Du. Ten patisonų daigams gerai. – Tik kur juos reiks dėt nuėmus? – Greičiausiai išardysiu.
P.S. Vėl savaitgalis, 05-23: dar prisodinom patisonų; nuo Jos buto palangių atsivežtų (šįkart ne tik aš [į dar vieną sukaltą inspektą, trečią, ir ant visokių šakninių atliekų krūvos, duobeles padaręs ir geros žemės pripylęs] sodinau, bet ir Ji [į apkraštuotą lysvę – raudonasis kilimas! – (pridengėm agroplėvele)] sodino). Tiesa, kai kurie daigai turėjo būt ne patisonų, o cukinijų. Tatai svarbu užfiksuot. – Daugiau Vilniuj nebėr – nei (nesikeikiant) patisonų, nei cukinijų.
Patisonų prisodinta beprotingai daug. Gal net koks 30.
Kaip jiems seksis augti? – Tai iš anksto nesuderintas klausimas.

Invaziniai šungrybiai

05-23: manau, čia clitocybe tarda

JIS: O kaip kitaip vadint juos, kurių ankstesniais pavasariais nebūdavo?
Sode, tarp obelų, tokių pridygo laaabai daug. Pirmąkart pjaudamas žolę ir juos „nušienausiu“. Bet ar tai ir bus problemos sprendimas?
Kodėl tokie grybai ima nei iš šio, nei iš to augti? Gal jūs žinot?

Prieduras (05-23). Pirmoji el. laiške sureagavo coll. S.D.: „O kuo tau grybai kliūva? Bene su pincetu ravėt pradėjai? Čia šiaip. Manau, šlapia, tai ir dygsta.“ – Atsakiau: „Neteisingi dygsta, tai ir protestuoju :)“
Vienintelis +kūkalis (tadas) pamėgino patart: „Rašo, kad galima ardyt grybieną mechaniškai – paakėjant ar net iškasant. Paskui skatint žolę suvešėti, patręšiant, laistant.“ – Padėkojau ir pažadėjau pasportuot pasitelkęs grėblį. Išties po obelim žemė n metų nekibinta. 

Kopūstai ir kopūstai

JI: Dar niekad neturėjau tokių gražių kopūstų daigų kaip šįmet – nors imk ir nešk į turgų. Per daug jų, per daug. O išmesti – gaila. Štai ką reiškia pagerinta šampinjonų ūkio durpėmis dirva. Pasodinau keletą daigų į lauką ir su nerimu seku prognozes – bus ar nebus šalnų? Bet, pagooglinau, atrodo, kopūstai silpnų šalnų nebijo, tad gal ir ištvers.
O dar radau idėjų, kad norint išnaudoti žemę galima tarp kopūstų (nes daigus reikia sodinti kas 60 cm) galima pasėti ridikėlių ar salotų. Reikės patyliukais taip ir padaryt, nes Jis vėl burbuliuos, kad prikaišau visko be sistemos ir tvarkos. Jam patinka tvarkingai: svogūnai tai svogūnai, o ne svogūnai-morkos-svogūnai, kopūstai tai kopūstai, o ne medetkos-kopūstai-krapai-ridikėliai-kopūstai-medetkos. Užtat kai pamatau prie kokios lysvės besikrapštantį, tai tuoj lekiu žiūrėti – ar vėl ko nors neišravėjo. Nesupranta Jis mano sistemos, Jam tai – betvarkė. O kukurūzus, kuriuos vėl tik tris įkišau į dirvą, nežinau ar spėjau apsaugoti – matot, Jis sugalvojo apravėti 15 cm plotelį už svogūnų. Na, gal dar jie nebuvo suspėję išlįsti. Nesiseka su tais kukurūzais man, niekaip nesiseka.
JIS: Kopūstų daigai išties gražūs, bet nė kiek ne prastesnės ir piktžolės – šiluma, drėgmė ir gera žemė joms irgi patinka. Šiltnamy nesiėmiau ravėt, nes tie visi pasėtieji (be kopūstų, dar salotos) turės iš ten iškeliauti į lauką.
O kad kartais kokį – neatpažinęs, netyčia – ir gerą daiktą išraunu, na, visi juk silpnybių turim.
Dėl nelemtųjų kukurūzų, tai tikrai jie per savaitę dar nebuvo spėję išdygt, teišroviau kelias pažįstamas piktžoles.

Pirmosios sode (šiltnamy) užaugusios daržovės

2015-05-03; šįmet pavasaris ne toks sprinteriškas kaip pernai; prisimenu,
pernai per Motinos dieną dovanojom tulpes Jos Mamai
iš sodo, o šįmet, jei net svogūnėlių nebūt suėdusios pelės,
nieko nebūt išėję – jos būtų dar nepražydusios

JIS: Šiltnamy buvo šis tas pasėta palygint anksti, net nufotografavau.
Ji apie tai turėtų ką papasakot daugiau,
o Jis tepasakys: noriu parengt antrą tikrą šiltnamį; tarsi reiktų, jau kelinti metai iki pusės uždengtas stovi; bet ar nekils toks efektas: esame totaliai priklausomi nuo šiltnamių?
Ne, pirmiausia turiu baigt apkraštuoti (lysves), o tada – dar ir apgaubti (antrą šiltnamį).