 |
JIS: P.S. (05-31)
prigijo šiltnamy, nors baisiai slobni:
nemanau, kad prireiks iškišos; nugeibs ten |
JI: Pernai ilgai stovėjo namuose pirktinis melionas. Taip ilgai stovėjo, kad jau pasidarė labai labai skanus, net ir per skanus. Surinkau sėkleles, išlaikiau per žiemą ir pasėjau šiemet. Šiaip, be didelių vilčių, kaip eksperimentą. Sudygo. Tiesa, daigeliai silpnučiai, bet vis viena įdomu. Tykojau tykojau progos, kaip čia į šiltnamį įkišus. Jis prieš mano kiš-mišus. Sulaukiau, sako: o kur šituos dėsi? Paploninau balselį: į šiltnamį. Jis, žinoma, buvo kategoriškai prieš. Gerai, kad spėjau sugalvoti – sakau: įkišiu dabar du daigelius, jeigu prigis, tai persodinsiu kitur. Kraipė kraipė galvą, manau, tikisi, jog neprigis. O aš sau galvoju: o gal ir nepersodinsiu.
Girdėjau, kad kiti sodina melionus, na, tuos mažuosius, saldžius, mes juos
dynėm vadindavom, į šiltnamį, o kai paauga, iškiša stiebą pro šiltnamio apačią ir leidžia jam vytis ir vaisius auginti pievoje.
Būtų įdomu pamėginti.
JIS: Na taip, dar ir požeminę
iškišą į lauką reiks įrengt :) Tai jau geriau iškirpt skylę. Vis tiek tai plėvelei artėja paskutinioji.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą