Česnakai: jau raut ar dar palaukti?

JIS: Ankstesniais metais (prisipažįstu – dėl mano kaltės: neskubėkim, gal dar paaugs?) česnakus nuraudavom per vėlai – dalies skiltelės džiovinant atsiknodavo nuo stiebo. Rudenį sodint tinka, bet žiemai laikyt – nebe.
Šįmet (prisiskaitę internete) nusprendėm: rausim, kai žiedkotis išsities ir nosis į viršų užsiries. Keletą – nosį į dangų iškėlusių – jau nurovėm.
Bet per karščius išsidrėbęs pavėsy vartinėdamas Sodininko ir daržininko mėgėjo žinyną (1982), p. 175 radau:

Česnakų derlius imamas, kai laiškai ir kaklelis pradeda vysti, tačiau nereikia laukti, kol jie visai išdžius [...].

Nė žodžio apie užriestas nosis. Laiškai dar nenuvytę, tik galai pageltę. Tai gal dar luktelėt?

2015-08-02

2015-07-15

 ← P.S. Šalia česnakų auga šįmet ne kartą tinklarašty minėtieji žemuoginiai špinatai. Augo augo, „žemuogių“ priaugino; bet petražolės užgožė ir, galima sakyt, pribaigė; nors ir be petražolių būt nusibaigę, t.y. peraugę.

JI: Žemuoginių špinatų paslapčia nuo Jo dar žadu pasėti – rudeniniam derliui.
Beje, špinatai išaugo puikūs. Lapai tinka salotom, o uogos, manyčiau, irgi. Salotoms dėl grožio ir spalvos. Norėjau užsišaldysiu žiemai – kisieliaus ar želės spalvai daryti.
Koks uogų skonis? Darbe atlikau testą: kokio augalo skonį primena uogos? Atsakymų buvo visokių – rūgštynių, bet ne rūgščios; kukurūzų burbuolių, netgi su patikslinimais – ne visai prinokusių kukurūzų burbuolių plaušelių (žmogus tikrai turi gerus skonio receptorius!); burokų (t.y. raudonųjų burokėlių), buvo ir maišytų skonių – kažkas su pelėsiais, jau ir nebepamenu kitų. Bet labiausiai man patiko – smilgų skonio: na, tai kažkas labai pažįstamo iš vaikystės, na, tos ilgos žolės, kur ištrauki ir kramtai tą galiuką baltą. Labai gražios asociacijos.
Laimėjo visgi burokai. Nors smilgos su kukurūzais nedaug atsiliko.

JIS (08-23): Česnakus nuroviau 08-09.
Ne per daugiausiai, bet visai gražūs.
Kad dar gražiau atrodytų, supyniau kasą.

Kopūstai – beveik kaip iš reklamos

JI: Kopūstai – kieti. Dar niekad tokių neturėjau!
Pernykščius sūnus pamatęs juokėsi – dar niekad tokio dydžio kopūstų nesu matęs! Na, bet galvutės kokios kietos, nesvarbu, kad apelsino dydžio, – mėginau kopūstus ir save teisinti.
O šiemetiniai – tikri gražuoliai, kol dar vikšrai žali neapipuolė. Tinka jiems durpės ar žemė ar kas ten iš šampinjonų ūkio. Ir PH, matyt, toks, kokio reikia.
Beje, juokingai išėjo su PH matavimu. Nusipirkau PH matavimo testinių juostelių. Instrukcijos pridėta nebuvo. Ir šiaip varčiau, ir taip, bet neaišku, kaip reikia matuoti. Įkišau į žemę ir pamiršau. Ir teisingai, kad pamiršau. Ogi PH matavimui reikia: paimti žemės kokių 3–5 cm gylyje mėginuką, įdėti į buteliuką, užpilti vandeniu, gerai pakratyti, palaukti, kol nusės, vandenį nupilti. Va į tą vandenį įkišti juostelę ir išmatuoti PH. Turėtų, regis, spalva pasikeisti. Tik kol radau instrukciją internete, spėjau kažkur juosteles nukišti.
JIS: Teisybė, kairės nuotraukos viršuje, šalia petražolių, galima pamatyt, kaip atrodo lysvėn susodinti žemuoginiai špinatai, iš kurių mėginau juoktis. Klesti.

Pirmosios sode (šiltnamy) užaugusios daržovės

2015-05-03; šįmet pavasaris ne toks sprinteriškas kaip pernai; prisimenu,
pernai per Motinos dieną dovanojom tulpes Jos Mamai
iš sodo, o šįmet, jei net svogūnėlių nebūt suėdusios pelės,
nieko nebūt išėję – jos būtų dar nepražydusios

JIS: Šiltnamy buvo šis tas pasėta palygint anksti, net nufotografavau.
Ji apie tai turėtų ką papasakot daugiau,
o Jis tepasakys: noriu parengt antrą tikrą šiltnamį; tarsi reiktų, jau kelinti metai iki pusės uždengtas stovi; bet ar nekils toks efektas: esame totaliai priklausomi nuo šiltnamių?
Ne, pirmiausia turiu baigt apkraštuoti (lysves), o tada – dar ir apgaubti (antrą šiltnamį).

Braškinių česnakų belaukiant

Žemuoginiai špinatai, pasėti 2015-03-19

JIS: (Šitas ironiškas įrašo pavadinimas – mano; dėl to, kad Ji pasėjo ir jau vakar į lysvę pasodino keletą daigų augalo, kuris vadinas žemuoginiai špinatai; kas liko, parsivežė namo; Jos manymu: viską reikia išbandyt! Kodėl ironizuoju? Manau, žemuogės turi būt žemuogės, o špinatai – špinatai. Kitaip išeina nei velnias, nei gegutė.)
Šįkart buvo tikras savaitgalis sode. Išvažiavom penktadienį po darbo, grįžom sekmadienį apie penkias. Kaip įprasta pavasarį, dirbom.
(a) Parengiau dar vieną lysvę. Visapusiškai. Tai reiškia: 9 metrų ilgio lysvę, rudenį paliktą likimo valiai, apkraštavau, sukasiau, išrinkdamas žoles, privežiau durpių ir dar kartą sukasiau. Galima sodint nors ir ryt.
(b) Vidury pievos pasodinau aviečių, remontantinių, veislė – IDS (= iš dėdės sodo); regis, 10+ (gavom dovanų vėlų rudenį, nebebuvo noro sodint, orai bjaurūs, šalta, lyja, tai peržiemojo apkastos durpėm lysvėje).
Mažai nuveikta? Bet ar pagal kiekį reikia spręst apie vertę?
Svarbiausia, kad stengiaus daryt kuo geriau :)

JI: Nesutinku, kad nei velnias, nei gegutė. Žemuoginius špinatus pasodinus į jogurto dėžutę, turėtų išaugti DOBILAS. Va.
O nuveikė Jis tikrai daug. Ne kiekybė svarbu, kokybė. O Jis viską stengiasi daryti kokybiškai – perfekcionistas. Čia aš galiu nukreivazoti svogūnų eilutes, o Jis man virvutes nutiesia. Teks pasitempti.
JIS: Ir dar brūkšnius reikiamo ilgumo įrašuos padaro :)