Daržo reikalai

prie tvoros praeitą rudenį pasodinau aviečių; vieta gera – įsaulis,
be to, jei prireiks, jei bus labai aukšti stiebai ir svirs, bus galima pririšt prie tinklo;
kol kas ūgliai nelenda, tikėkimės, kad vis dėlto prigis

JIS: Seniai, jau tikrai seniai, kai Ji nusipirko sodą, jokių lysvių nebuvo; kaip jos pradėjo rastis, esu užfiksavęs 2012 metų pavasarį. Daug pridariau – aštuonias (plotis – metras, ilgis – devyni). 2015-ais nusipirkom lentų iš Šriūbiškių lentpjuvės – apkraštavau lysves. Bet per kokius septynerius metus ta lentų dalis, kuri lietės su žeme, supuvo – ir kraštai neteko vienos svarbiausių funkcijų: kad tarplysvių žolės šaknys nelįstų į lysvę; galų gale ir kas buvo virš žemės – sutrešo. Pernai nusipirkom metalinių; ta, kur dešinėj, praeitą rudenį sumontuota, kur kairėj – šį pavasarį. Trumpesnių, tik šešių metrų, plotis irgi metras. Vidury – kaip atrodo lysvė, kai kraštų neliko. Sumanymas – kas antrą padaryt siauresnę, kokių 70 cm.

Beje, daržui skirtą plotą teko aptvert – stirnos nuolat užsukdavo paskanaut tai ką tik išlindusių braškių lapų, tai salotų, tai dar ko nors. Pradžioj irgi klioviaus medžiu – kuolus buvau sukalęs medinius, aptempęs tokiu plastmasiniu tinklu. Bet po kelerių metų kuolų galai nupuvo, tvora išsiklaipė, visokių papildomų  atramų teko griebtis. Pernai nusprendžiau: gana lopyt – reikia rimtesnės tvoros, kuri daug ilgiau tarnautų, gal net iki galo, t.y. kol turėsim jėgų ir noro krapštytis darže.
← P.S. Pernai sumontuotos lysvės gale pasodinom česnakų. Kol kas puikiai auga. Nežinia, kaip bus toliau, nes žemė vis dėlto labai sausa, reiktų rimto ir ilgoko lietaus, bet ar sulauksim?

Pirmosios sode (šiltnamy) užaugusios daržovės

2015-05-03; šįmet pavasaris ne toks sprinteriškas kaip pernai; prisimenu,
pernai per Motinos dieną dovanojom tulpes Jos Mamai
iš sodo, o šįmet, jei net svogūnėlių nebūt suėdusios pelės,
nieko nebūt išėję – jos būtų dar nepražydusios

JIS: Šiltnamy buvo šis tas pasėta palygint anksti, net nufotografavau.
Ji apie tai turėtų ką papasakot daugiau,
o Jis tepasakys: noriu parengt antrą tikrą šiltnamį; tarsi reiktų, jau kelinti metai iki pusės uždengtas stovi; bet ar nekils toks efektas: esame totaliai priklausomi nuo šiltnamių?
Ne, pirmiausia turiu baigt apkraštuoti (lysves), o tada – dar ir apgaubti (antrą šiltnamį).

Braškinių česnakų belaukiant

Žemuoginiai špinatai, pasėti 2015-03-19

JIS: (Šitas ironiškas įrašo pavadinimas – mano; dėl to, kad Ji pasėjo ir jau vakar į lysvę pasodino keletą daigų augalo, kuris vadinas žemuoginiai špinatai; kas liko, parsivežė namo; Jos manymu: viską reikia išbandyt! Kodėl ironizuoju? Manau, žemuogės turi būt žemuogės, o špinatai – špinatai. Kitaip išeina nei velnias, nei gegutė.)
Šįkart buvo tikras savaitgalis sode. Išvažiavom penktadienį po darbo, grįžom sekmadienį apie penkias. Kaip įprasta pavasarį, dirbom.
(a) Parengiau dar vieną lysvę. Visapusiškai. Tai reiškia: 9 metrų ilgio lysvę, rudenį paliktą likimo valiai, apkraštavau, sukasiau, išrinkdamas žoles, privežiau durpių ir dar kartą sukasiau. Galima sodint nors ir ryt.
(b) Vidury pievos pasodinau aviečių, remontantinių, veislė – IDS (= iš dėdės sodo); regis, 10+ (gavom dovanų vėlų rudenį, nebebuvo noro sodint, orai bjaurūs, šalta, lyja, tai peržiemojo apkastos durpėm lysvėje).
Mažai nuveikta? Bet ar pagal kiekį reikia spręst apie vertę?
Svarbiausia, kad stengiaus daryt kuo geriau :)

JI: Nesutinku, kad nei velnias, nei gegutė. Žemuoginius špinatus pasodinus į jogurto dėžutę, turėtų išaugti DOBILAS. Va.
O nuveikė Jis tikrai daug. Ne kiekybė svarbu, kokybė. O Jis viską stengiasi daryti kokybiškai – perfekcionistas. Čia aš galiu nukreivazoti svogūnų eilutes, o Jis man virvutes nutiesia. Teks pasitempti.
JIS: Ir dar brūkšnius reikiamo ilgumo įrašuos padaro :)

Jau prasidėjo: balandžio 11-ą sezono atidarymas su nakvyne

JI: Taigi, jau prasidėjo – darbų pasiskirstymas: aš kasu durpes ir vežu karučiu į šiltnamį, o Jis atsiklaupęs ravi šiltnamį; aš ruošiu žemę gėlėms sodinti, o Jis sodina irisus. Abu patenkinti, tik aš kažkodėl jaučiuosi kaip sulaužyta. O jis nesupranta – kodėl?
JIS: Tikrai nelaužiau, o ar darbas gali laužyt? Manau: tik teikt džiaugsmo :)
O dėl pasiskirstymo – na ką aš galiu pasakyt? Kas ką nori, tas tą dirba. Jei nė vienas nenori, tai ir telieka (nebent žolę reikia pjaut, nori nenori).

Lysvių daryba

JIS: Kai tik pradėjom viską neribotais kiekiais sėt namie, man iš karto įsimetė galvasopė: o kur visa tai susodinsim???!!!
Pernai teturėjom vieną buv. šiltnamį (tiek tespėjau žemės parengt: išpurtyt visas varpučio šaknis etc.)
Viena lysvė atsirado praeitą rudenį, ten, kur augo bulvės. Dar vieną irgi rudenį sukasėm, pavasarį tereikėjo tik perkast ir nesupuvusias velėnas iškratyt. Palygint lengva. Bet jos jau atiduotos svogūnams.
Reikia dar! Ir daug.
Ir kitą šiltnamį parengsiu (pernai ten baisiai puikiai vešėjo varputis, net nemėginau su juo iš pagrindų kovot, t.y. raut, tik nupjautą žolę verčiau ant viršaus; šį pavasarį patikrinau: purumas žemės po tuo papuvusio šieno sluoksniu – neapsakomas; va dabar jau varputis keliaus iš ten su šaknim).
O kaip randasi lysvės vidur pievos, matyt nuotraukoj: kasi ir iškratai velėnas. Viskas paprasta. Bet kai praeitą savaitgalį buvo tokie karščiai, tas kratymas – ne maloniausias darbas.