Pernykštės bulvės

JI: Sudygo nuo pernai dirvoj užsilikusios bulvės. Išdygo netikėtose (anot Jo, netikusiose) vietose – tarp žirnių, svogūnų, laukinių traukių, salotų ir panašiai. Jis liepė išrauti, bet aš, nors ir save laikau aukštaite, užsispyrusi laikiausi savo – išaugs ankstyvosios, pasikasim pirmąsias. Skeptiškai žiūrėjo, skeptiškai. Tiesa, kai mėginau keletą persodinti, ir persodinau, tai jau pasakė: visiškos nesąmonės, dar negirdėjau, kad kas bulves persodintų. Jo marti Jam pritarė. Na, tas, tiek to, išroviau. O gal ir be reikalo. Pernykštės paliktosios puikiausiai išaugo ir su grybais jau turėjom ką valgyti. Labai giliai buvo, tas tiesa, bet visai neprastos. O!

JIS: Tebūnie: o! Bet vis tiek tarp svogūnų ir žirnių auginti bulves – nesusipratimas.
JI: O valgyti – susipratimas?
JIS: Manau, klausimas buvo retorinis :)

What is What: pirma vasaros diena

06-08



06-08

bijūnai: regis, šalna kai kuriuos pumpurus pribaigė, bet – ir liko; vasaros pirmąją dieną vienas iš tų, kuriuos vadinu bordo, jau prasiskleidęs; po savaitės – tas žiedas jau bus nužydėjęs; taip ir nepamačiau (ir nepamatysiu, kai kiti nužydės); reiktų į tuos žiedus žiūrėt kasdien – gėrėtis ir suvokt, kad jie žydi ir nužydi, ir tiek, ir taip turi būti;

• lelijos: man patinka va būtent tokios, senovinės spalvos lelijos, bet beveik visi žiedai nušalo; [06-08] du, skirtingose vietose, tepražydo:

06-08

nežinau, apie kitas gėles vargu ar verta rašyti (na taip, šalia durų kabančios patunijos jau žydi, gražiai žydi); kita:

braškės: žydėjimas jau persirito per vidurį: daugiau užmegztų negu žydinčių; manau, po poros savaičių jau bus valgomų; — JI: pirmąsias paragavome jau birželio 8-ą;

bulvės: jau irgi arti pusės kelmų su žiedais; koloradų – saikingai; neatsimenu, kad taip būtų: vos ne tuo pat laiku žydi braškės ir bulvės;

pupelės – 8/10 sudygusios; — JI: o šparaginės-krūminės taip ir nesudygo. Jų vietoj neapsikentusi birželio 8-ą pasėjau jau ketvirtą kartą agurkus;

česnakai – jau pasirengę leist tą centrinį ūglį su žiedu;

svogūnai – viskas tvarkoj, auga, po 3–4 laiškus jau išleidę; per tankiai susodinom, per tankiai; — JI: Jis vis: viskas per tankiai, o man atrodo: ne taip jau blogai;

pomidorai (o! taip; jų daug) –  žydi arba su žiedais maždaug pusė, nesvarbu, šiltnamy ar lauke pasodintų;

paprikos (irgi vienur ir kitur pasodintų) – gerai, krauna žiedus, bus;

agurkai – nors aš to nejaučiu, bet Jos supratimu, liūdnas reikalas: dalis neuždengtam šiltnamy neprigijo, o prigijusieji vos vos auga... Žodžiu, kaip suprantu, su agurkais – blogai. [Viešai nesigiriu, bet šiltnamy visiškam kampuky persodinti trys mano afrikiniai agurkai visai gerai įsikūrė.] — JI: su agurkais labai blogai. Keturis kartus sėjau ir daigus sodinau; nieko. Prasti šiemet man metai – neagurkiniai. Jam tai kas, Jis džiaugiasi pomidorais, o aš grynai agurkinė. Man pomidorai buvę nebuvę. Taigi šie metai – Jo metai;

o! saulėgrąžos – – dygsta; sudygs ir kitos; tikiu: bus graži Eilė! — JI: aš siūliau į nesudygusių tarpus dar prisėti, dar galima, bet kur gi Jis klausys – laukia...;

Pala, kas dar? Reikia atraportuot, kad šilauogė tik vieną žiedą šįmet sukrovė (pernai – tris)? O tiek dirbau...— JI: ilgai prisimena, ką prieš trejus metus darė...

JOS papildas:

• laiškiniai česnakai – o šiemet pagaliau sudygo laiškiniai česnakai; trejus metus mėginau sėti, ir pagaliau šiemet – sėkmė. Regis, jie daugiamečiai, tai jeigu pasiseks – užsiveisiu;
• dašiai – labai džiaugiausi peržiemojusiais ir vėl sužaliavusiais dašiais. Kaip ir laiškinius česnakus, jau treti metai mėginu užveisti. Iš ryto apsidžiaugiau apžiūrėjusi – peržiemojo. Po pietų Jis išravėjo; — JIS: Norėjau išravėt piktžoles, o kad tarp jų ir stebuklingųjų dašių esama, – na, nežinojau, ir tiek; labai atsiprašiau;
• kopūstai žiediniai – puikiai auga. Na, o paprastieji kažkodėl prastokai;
• salotos neblogai tarp braškių įkištos. Laistyti reikia, bet ką padarysi. Nuvažiuojam tik savaitgaliais;
• ridikėlių – jau antrą partiją valgom; bet, reikia pastebėti, kad šiltnamyje neverta auginti – nėra kas palaisto. Daug geriau lauke po agroplėvele auginti; — JIS: jau valgom? – tai kad aš šįmet nė vieno ridikėlio nesuvalgiau; nemėgstu ridikėlių;
• brokoliai – tarsi sudygo kažkas panašaus į brokolius. Atrodo, Jis ne viską spėjo sukasti. — JIS: o kas yra brokoliai? :)
• žirniai – puiku, jau žydi;
• morkos – po dviejų sėjimų pagaliau sudygo. Tikrai teks retinti; — JIS: būt gerai, kad: ir išretinti, nes kol kas Ji buvo per atlaidi morkoms. :)
• aisbergo salotos – sėjau du kartus, tai atradau birželio 8-ą dvi sudygusias, – ir tai gerai.

O šiaip sausa, labai sausa. Šltnamį palaistom, o daržus – vis tikimės – lietus palaistys. Bet pas mus Bermudų trikampis: visur lyja, o čia – sausa.
Tiesa:

• uodai – birželio pirmai buvo dingę. Ir savaitgalį prieš ir dar vieną po;
• mašalai – vakarop puola kaip pasiutę. Girdėjau, Druskininkų miesto meras siūlė vienintelę veiksmingą priemonę nuo mašalų – gvazdikėlių aliejų. Tai ir vaikštom veidus išsimozoję gvazdikėlių aliejumi. Dar ir šunę išmozoju, bet vis viena saulei vos pradedant leistis ji mauna į namuką ir slepiasi nuo jų ant kušetės. Na, o aš laikau uždarytas namuko duris – kad neprisileistume.

Tai tokia ta birželio pradžia.

2014-ųjų bulvės [beveik] pagal Ją

[JIS: „Beveik“ todėl, kad sodinau aš; bet beveik taip, kaip Ji liepė, na, gal centimetru giliau; ir pirmąkart gyvenime sodindamas bulves drėkinau duobeles – žemė visiškai visiškai sausa buvo; Ji neprieštaravo.]
JI: Pirkom bulves VINETA, nes kitų Ingridos taip pat rekomenduojamų ankstyvųjų ADORA  negavome. Nei šiaudų, nei šieno neturėjome, o ir žolės dar nepjovėme, tad teko pasitenkinti užberiant žeme. Pelenais JIS pabarstė – čia pagal mane. Kažkur perskaičiau, kad pelenai saugo nuo kolorado vabalų. Kaip – nebepamenu. Tarsi pabėga, o gal nusigalabija. Žole užmesime vėliau. Žodžiu, išėjo šiemet miksas – nei pagal Jį, nei pagal mane (o gal atvirkščiai: ir pagal Jį, ir pagal mane, bent kol kas). Lauksime derliaus.

Juokai, ir tiek

JI: O bulvės, taigi, visiškai nenusisekė :) Pririnkom pusę kibiriuko slyvos dydžio. Še tau, ir tradicinis sodinimas. Šiemet sodinsiu vėl aš, Jo neprileisiu.
JIS: Ir nesiartinsiu. Prisiminęs, kaip tempiau bulves iš „Maximos“ blynams, kuriuos kepėm per Užgavėnes (nelabai traškūs išėjo, bet ką padarysi; iš „slyvų“ būt traškesni išėję?).
P.S. Va net krepšį tikrosioms-didžiosioms-būsimosioms bulvėms nupirkau.

Bulvės įprastai

JI: Bulves JIS tėvams susodino tradiciniu būdu. Grįžęs pareiškė: viskas, bulves sodinsime normaliu būdu. Sako, gal nors kartą turėsime bulvių.
Sodino pats, man neleido prisiliesti. Pasodino gal 40. Mulčiuoti irgi neleidžia. Jokių eksperimentų!
Bulvės gražios. Greit jau ir žydės. Pelėnai ar pelės kol kas nepuola, bent jau nesimato. Na, o koloradams tas pats – ar GŽ, ar ne GŽ, jiems visos skanios. Lauksim derliaus.

Bulvės 2012

04-29

05-27

JIS: Pernai buvom pasodinę net dvidešimt aštuonias. Džiaugėmės pirmosiom. Džiaugėmės antrąkart pasikasę. Visas iš po kartonų išrankiojusi Ji apibendrino: „derlius kiekiu 400–500%, na, o svoriu – gal 200%“. Vietoj bulvių rudenį susodino česnakus. Puikiai auga.
Šįmet sodinom jau nebeskaičiuodami. (Oi, atsiprašau, aš neskaičiavau.)
Pasirinkom pievos plotą šalia braškių/žemuogių (gal nesipjaus, vienos kitas kokiom ligom apkrėsdamos?), kur kitąmet turėtų būt lysvė, ir prikaišiojom. 6 bulvių net pritrūko. Kartonų šonus prislėgiau velėna, papuvusiais rudenį nukirptų astrų stagarais užklojau (kad tradicinės žemdirbystės šalininkams akių tie kartonai nebadytų). Kol kas su tuo mulčium striuka.
Nežinau, kaip bus derlius įvertintas rudenį, bet dėl vieno iš anksto džiaugiuos: lysvę paruošt tikrai bus lengviau negu kad dabar, t.y. pavasarį.
JI: Beje, ne astrų, o žieminių astrų, tų, kur žydi gražiai mėlynai-violetiniai. Šiaudų neturime, šieno, deja, irgi. Problema – kuo dengti bulves. O bulves, beje, mėginau skaičiuoti. Ar tik nebus apie 56–58. Tik labai daug visko teko skaičiuoti – tai ir primiršau.
JIS: 05-04 pasodinau trūkstamas. Viena abejonė neduoda ramybės: ar joms ten ne per drėgna bus? 05-27 jau sudygę, daigai sodriai žali.

Bulvės nukastos

JI: Nukasiau bulves aš. Plastmasinis kibiriukas. Manyčiau, gal kokie 5 kilogramai. Iš paskutinio kasimo. Skaičiuoti patingėjau. Sususmavus visas, išeitų: derlius kiekiu 400–500%, na, o svoriu – gal 200%. GŽ. Bulvių vietoje paruošiau žemę česnakams – ne GŽ. Subedžiau šakėmis ir išpurčiau, išrinkau šaknis. Žemė toje vietoje puri, beje. Jis stovėjo ir žiūrėjo, kaip bedžioju šakėmis, – virė grybienę. Vyrų emancipacija.
JIS: Koks „vyriškas“ požiūris: kast bulves = dirbti, o virt sriubą = stovėti ir žiūrėti:-) O bedžiot nebuvo sunku – žemė juk puri. Beje, sriuba tikrai skani išėjo.

Antras kasimas

JI: Iš antro kasimo – prikasėme 23 bulvikes iš 5 kelmelių. Bulvikės nedidelės, trys pakliuvo ir raudonos. Raudonos skutasi sunkiau už baltas. Kai nukasime visas, reikės susumuoti derlių.
JIS: Dviem pavalgyt užteko, bet, matyt, todėl, kad iš namų buvom atsivežę paspirgintų lašinių ir ant išvirtų bulvių užpylėm. Su agurkais buvo visai skanu.

Pirmosios bulvės

JI: Kaip ir ketinome, nutarėme pasižiūrėti, ar kas užaugo. Pasirinkome labiausiai nusususį kelmelį. Pakėlėme šieną ir kartono likučius – puiku, derlius 200%! Iš vienos išaugo dvi. Gražios tokios, baltos. Jis sako, kad sodinom raudonas. Mat, ką GŽ daro su bulvėm. Iškart padauginau likusias 26 bulves iš 2, gavau 52. Na, visai neblogas derlius. Į sodą šiais metais bulvių galėsime nebesivežti. Užteks ir tiek. Įprastai, sako, derlius būna 600–700%.
JIS: Dėl spalvos: man taip tik atrodo, gal buvo ir baltų, bet tos, kurios liko nepasodintos ir kurias lupau, – na, tikrai buvo raudonosios. Dėl derliaus: manau, kad iš kitų kelmelių bus po daugiau. Pritariu – visai neblogai.

Bulvės

JI: Bendradarbė davė porą maximos maišų bulvių sodinimui. Taigi, teko sodinti. Žinoma, naudojantis gamtinės žemdirbystės (GŽ) metodais. Klojau storo kartono lakštus, pjoviau skyles, į skyles pyliau karvės mėšlo tirpalą (jau seniau buvau atsivežusi nuo takelio link Gelvonų žydų kapinių; kol Jis fotografavo antkapius [projektas „Lietuvos žydų kapinės: save the grave“, – Jis], aš rinkau karvių tortus). Taigi, į tą duobutę, praturtintą tirpalu, dėjau bulvę, pyliau pelenų ir šiek tiek žemės. Viską dengiau nušienauta žole. Kantrybės užteko tik (net!) 28 bulvėm. Išdygo 27. Žydėjo viena. Galvojam su Juo pakelti tą šieną ir kartoną ir patikrinti kokią vieną – o gal padaugėjo, nes jos jau spėjo nuvysti. Smalsu. Gal šį savaitgalį pamėginsim.
JIS: Kaip tradicionalistas, abejojau, ar kas nors iš tokio sodinimo išeis. Pradžioj atrodė visai gražiai. O paskui – ėmė džiūt.

Taip, pats laikas išsiaiškint, ar mano skepsis buvo pagrįstas. Bulves ant stalo! (Apie pirmąsias iškastas bulves – kitame įraše.)