Pernykštės bulvės

JI: Sudygo nuo pernai dirvoj užsilikusios bulvės. Išdygo netikėtose (anot Jo, netikusiose) vietose – tarp žirnių, svogūnų, laukinių traukių, salotų ir panašiai. Jis liepė išrauti, bet aš, nors ir save laikau aukštaite, užsispyrusi laikiausi savo – išaugs ankstyvosios, pasikasim pirmąsias. Skeptiškai žiūrėjo, skeptiškai. Tiesa, kai mėginau keletą persodinti, ir persodinau, tai jau pasakė: visiškos nesąmonės, dar negirdėjau, kad kas bulves persodintų. Jo marti Jam pritarė. Na, tas, tiek to, išroviau. O gal ir be reikalo. Pernykštės paliktosios puikiausiai išaugo ir su grybais jau turėjom ką valgyti. Labai giliai buvo, tas tiesa, bet visai neprastos. O!

JIS: Tebūnie: o! Bet vis tiek tarp svogūnų ir žirnių auginti bulves – nesusipratimas.
JI: O valgyti – susipratimas?
JIS: Manau, klausimas buvo retorinis :)