Grybmetis prasideda

JIS: Atvažiavom sodan vakar, pirmadienį. Pirmoji atostogų diena. Reikia viską apeit, apžiūrėt. Na, kad piktžolės šoktelėjo į viršų kaip reikiant, nėr ko stebėtis. Jei bulvė vos ne metrinės, tai ir jos nenori atsilikt.

Užmečiau akį ir į sodo dalį, kur, kaip svečiams sakom, grybus auginame.
Du gražūs lepšiokai ir du – tik iš kepurės galima šio to tikėtis.
Negi tuo ir pasitenkinsi?

Capt krepšiuką – ogi imsiu ir apibėgsiu per 10 min kitapus keliuko esantį miškelį (sodų sklypai ten turėtų būt, bet nieks nieko nedaro, tai medžiai jau oho. Grįžau su beveik pilnu.

Vakarienei – grybai su bulvėm.

JI: Mamai pasigyriau telefonu, kad valgom grybus su bulvėm. – Savus? – paklausė mama. – Na taip, savus – iš savo sodo miškelio. Tiesa, truputį pamelavau – ir iš kaimynų, kuriuos pamatom geriausiu atveju kartą per metus.

JIS: Šiandien vėl akis už kelių visai netyčia užkliuvo. Tai bus sriuba – nei šis, nei tas: žuvienė su grybais. Tokios dar neteko srėbt, žiūrėsim, ar valgoma.

------------------------------------

JI: Man tai visai skanu buvo, tik grybai per dideliais gabalais supjaustyti.

JIS: Kaip supjausčiau prieš apvirdamas, taip ir supyliau. Taip, reikėjo supjaustyt smulkiau. O dėl skanu, – kai esu alkanas, labai daug kas tampa skanu :) Tiesą sakant, žuvies skonio nepajaučiau, per mažai jos buvo – tik galva ir uodega.
JI: Matyt, per daug grietinės prisidėjo :)