JIS: Gegužės pradžia, obelys žydi. Šįmet visos septynios. Jei nebus kokių stiprių šalnų, rudeniop ir rudenį ir save, ir kitus bus galima pradžiugint tikrai skaniais vaisiais (ir sultim). Tiesą sakant, būtent obuoliai man ir yra tas didysis sodo teikiamas pilvadžiaugsmis.
Beje, ilgai nežinojau, kokios veislės dvi obelys (juk nusipirkom sodą jau su pasodintais vaismedžiais). Išsiaiškinau – estiškos. Sultis spausdavom iš Paide taliõun (labai sultingi, bet valgyt – sprangoki); pernai nebuvo, tad pamėginom iš kitų – Tellissaare, ir buvo dar skanesnės (saldesnės); šitie ir valgyt skanūs, nors nelabai sultingi.
 |
| — prieky ananasinė, kurią šį pavasarį stipriai nugenėjau — |
P.S. Kitą savaitgalį jau bus galima cituot Kazį Binkį:
Žiūrim – krinta patylomis
Obelių žiedai.
Pleštakėlėmis baltomis –
Žiūrim – krinta patylomis.
Rodos, sniego atkarpomis
Snigo tik andai.
Žiūrim – krinta patylomis
Obelių žiedai.