Bulvės

JI: Bendradarbė davė porą maximos maišų bulvių sodinimui. Taigi, teko sodinti. Žinoma, naudojantis gamtinės žemdirbystės (GŽ) metodais. Klojau storo kartono lakštus, pjoviau skyles, į skyles pyliau karvės mėšlo tirpalą (jau seniau buvau atsivežusi nuo takelio link Gelvonų žydų kapinių; kol Jis fotografavo antkapius [projektas „Lietuvos žydų kapinės: save the grave“, – Jis], aš rinkau karvių tortus). Taigi, į tą duobutę, praturtintą tirpalu, dėjau bulvę, pyliau pelenų ir šiek tiek žemės. Viską dengiau nušienauta žole. Kantrybės užteko tik (net!) 28 bulvėm. Išdygo 27. Žydėjo viena. Galvojam su Juo pakelti tą šieną ir kartoną ir patikrinti kokią vieną – o gal padaugėjo, nes jos jau spėjo nuvysti. Smalsu. Gal šį savaitgalį pamėginsim.
JIS: Kaip tradicionalistas, abejojau, ar kas nors iš tokio sodinimo išeis. Pradžioj atrodė visai gražiai. O paskui – ėmė džiūt.

Taip, pats laikas išsiaiškint, ar mano skepsis buvo pagrįstas. Bulves ant stalo! (Apie pirmąsias iškastas bulves – kitame įraše.)