Man ima atrodyt, kad neteisingai pradėjom žiūrėt į tai, kas dedas sode. Ką turiu galvoj? Atvažiuojam, išlipam iš mašinos ir – žiūrėt, kad blogo atsitiko per tas penkias dienas, kai mūsų nebuvo. Tas su/apnyko, tas vis dar nesudygo (greičiausiai ir nebesudygs), tas pagelto, tas pabalo etc.; per šias dvi dienas būtinai reikia padaryt tą, tą, tą, tą, aną, aną ir dar n anų darbų; ir dar būtiniausiai reiktų... O man atrodo, kad turėtų viskas prasidėt nuo pozityvo. Ne, tikrai nenoriu pasakyt, kad čia Ji taip į viską žiūri, o aš – pozityvistas, tik gera įžvelgt norintis; niurzglys (ir dar piktas), apraudotojas ir neatidėliotinų darbų planuotojas pasidariau. Negerai. O juk tiek gražių dalykų sode gali prisižiūrėt! Va pražydo pinavijos/bijūnai (aš/ji skirtingai vadinam; Ji bijūnais gal dėl to, kad Mama gimusi Bijūnuos, Joniškio r., visai netoli Latvijos); ir skirtingom spalvom:
O kai iš toliau pasižiūri, net tvarkingai (!) atrodo, nepaisant tuščių dėželių ir indelių, kuriuose buvo tai, ką iš namų atsivežėm (daugiausia pomidorai):
Ir lelijos (tigrinės?) palygint su praeitais metais labai solidžiai žydi;
ir jazminas, kurio kvapas (bent man) be galo malonus:
Ir dar ne viskas: braškės, pernai sodintos, labai daug primezgė, šį savaitgalį tik viena kita raudona, o kitą jau ne dvi vaikams parvežt ir po vieną paragaut bus galima. Žirniai jau žydi – po trijų savaičių ir ankštys gliaudytinos turėtų pasirodyt.
Vardink ir vardink džiugius dalykus, iš kurių bent man džiugiausias, kad obelų žiedai nenušalo – visos primezgė. Turėtų būt obuolių šįmet ne tik natiurmortams. :)
Atsiprašau, kad nėra fokuso; kad pabalę – matyt |
Na taip, praeitą savaitgalį kai kurių sodintų pomidorų lapai pabalo (žr. kairėj; gal per mažai užgrūdinti buvo? juk iš namų atkeliavę, o čia, lauke, naktį iki +6 temperatūra nukrisdavo?); na taip, gal liūdnas likimas ištiks ir paskutinį, ketvirtąją, šį savaitgalį dirvon pasodintą arbūzą (Jos mylimąjį); gal liūdnas likimas ištiks ir ketvirąjį, paskutinį, šiltnamin pasodintą baklažaną (mano puoselėtąjį); abu pamulčiuoti!
– C’est tikrasis la vie sode, ir jis skiriasi nuo mūsų įsivaizduojamojo (idealiojo, kad viskas turi prigyt, augt iki ant sėklų pakelių minimų aukštumų ir subrandint didelį didelį derlių); kadangi moteris, t.y. Ji, bent jau sode visad netoliese, telieka skelbt: «Cherchez la beauté!»
Girdėjote Jo žodį. Kai apsipras su dviem darbais, viliuos, ir Ji tars savąjį sodožiūros klausimu. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą