SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2011-09-13

Pomidorai

JI: Pomidorų daigus (tų mažų, slyvinių ar vynuoginių) irgi davė bendradarbė (kaip visi rūpinasi naujai įstojusiu į daržininkų-sodininkų gretas nariu! – smagu).  Vienas iš geriausių derlių išėjo – visą vasarą išbuvo aplipę geltonais pomidoriukais. Skanūs tokie, kieti.
Pasodinau ir paprastų – vienus namuose sudaiginau, kitus – tiesiai į dirvą pasėjau (kažkokios žalios sėklelės buvo). Gerai augo namuose daiginti, sudygo ir pradėjo megzti pomidoriukus ir lauke sėtieji. Deja, tas begėdis rūkas. Įsitikinau savo akimis: rūkas – pomidorų siaubas. Vieną pomidoriuką dar spėjau išgelbėti. Mažiuką. Rūkas pribaigė ir geltonuosius. Per vėlai sodinau.
Ir vis dėlto reikia dengti plėvele. Bent jau antroje vasaros pusėje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą