JI: Pomidorų daigus (tų mažų, slyvinių ar vynuoginių) irgi davė bendradarbė (kaip visi rūpinasi naujai įstojusiu į daržininkų-sodininkų gretas nariu! – smagu). Vienas iš geriausių derlių išėjo – visą vasarą išbuvo aplipę geltonais pomidoriukais. Skanūs tokie, kieti.
Pasodinau ir paprastų – vienus namuose sudaiginau, kitus – tiesiai į dirvą pasėjau (kažkokios žalios sėklelės buvo). Gerai augo namuose daiginti, sudygo ir pradėjo megzti pomidoriukus ir lauke sėtieji. Deja, tas begėdis rūkas. Įsitikinau savo akimis: rūkas – pomidorų siaubas. Vieną pomidoriuką dar spėjau išgelbėti. Mažiuką. Rūkas pribaigė ir geltonuosius. Per vėlai sodinau.
Ir vis dėlto reikia dengti plėvele. Bent jau antroje vasaros pusėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą