SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2011-09-07

Braškių dauginimas ūsais

JI: Pirmuosius nukarpytus ūsus (taip vadindavo mama) pasodinau liepos pabaigoj pagal GŽ. Gal ir ankstokai, bet prigijo berods visi 7. Rugsėjo pradžioj pamačiau dar priaugusių. Nukarpiau ir pasodinau dar gal 12. Ar prigis – neaišku. Gal jau per vėlai. Kokius 7 pasodinau normaliuoju būdu, kitus 5 GŽ. Apmulčiavau visus. Žiūrėsim, kas išeis.
JIS: Tas dauginimas – sykiu ir tiesinimas.
Jei kas būtų iš šalies stebėjęs tą tiesinimo diskusiją, būtų smagiai pasijuokęs. Taigi, nutarėm, kad reiktų ištiesinti pavasarį pasodintą braškių/žemuogių eilę (žemuogių galas labai užsilenkęs). Regis, viskas paprasta: ištempei virtelę du kuoliukus įsmeigęs, ir tiek. Bet: su kuo ta eilė turi lygiagrečiai eit? Va čia ir prasidėjo! Jis sako, kad reikia lygiuot su netoli esančia obelų eile, o Ji – kad su keliuku. O keliukas gan toli (per 10 metrų) – iš akies nenustatysi. Matavau. Bet jei lygiagrečiai su keliuku, tai baisiai kreivai lyginant su obelų eile. Galų gale išėjo per vidurį – nei su keliuku, nei su obelim lygiagrečiai. Kompromisas pasiektas, diskusija baigta.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą