JI: Kai papasakojau apie cukinijų ir moliūgų žūtį, mano šefas pratarė: tikriausiai svetainėje paskelbėte gedulą? Ir išties, pagalvojau, o kodėl gi nepaskelbus? Širdy tai tikrai buvo gedulas savaitgalį po penktadieninių liūčių (naktį iš 2012-06-01 į 2012-06-02) atvažiavus į sodą ir pamačius moliūginių vaizdą [paskutinį gegužės savaitgalį pasodintosios atrodė solidžiai]. Iš visų namuose augintų, puoselėtų, mylėtų, prižiūrėtų liko tik du bent šiek kiek panašūs į moliūginius augalai. Vietoj visų kitų styrojo pliki stagariukai, viskas nulaužta, nukapota, suniokiota. Šalnos neįveikė, nes, manau, jų nė nebuvo, tai lietūs ir vėjai pasidarbavo. Gerai, kad dar vieną namie buvau palikusi, dėl visa ko, jeigu nušals. Tai ji dabar visų moliūginių karalienė. Arbūzai du po šeštadieninių (2012-06-02) ir sekmadieninių (2012-06-03) lietų su krušomis irgi kažkaip baisiai susisukę atrodė. Jis pasodino ir trečiąjį vietoje vienos buvusios cukinijos, širdį tikriausiai skaudėjo į likusias draiskanas bežiūrint. Kažin ar gali ataugti cukinijos ar moliūgai iš šaknų, jeigu dar stiebo mažas galiukas išlikęs?
JIS: Tragikomiškai šiandien man rodosi tos visos mūsų reakcijos į esą nelaimes... Lyg būtų nuniokoti kokie rugiai ar kviečiai ir grėstų badas žiemą. Į tarpus tarp liekanų sekmadienį pasėjau vėl. Gal iš šitų kas nors išaugs, o jei ne – apsieisim ir be cukinijų su moliūgais. Pomidorais maitinsimės:) Truputį gaila afrikinių agurkėlių, kuriuos irgi ištiko toks pat likimas kaip ir cukinijas. Norėjos paragaut pirmąkart gyvenime. Bet ir be jų liksim gyvi, argi ne tiesa?
Tiesa ir tai, kad du iš trijų baklažanų tapo nuterioti; vienas – bent vieną lapą išsaugojo; na, bus galima pasodint dar vieną su visais lapais, kuris tebelaukia mano bakone.:-)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą