JIS: Jau pernai priskyniau tikrai nemažai svarainių. Iki šiol bent jau mano šaldytuve yra supjaustytų ir užpiltų cukrum (praskiedus atsigert skanu). Aišku, racionaliau būt buvę nusunkt skystį, o skilteles sudžiovint, bet kad per daug vargo:)Dalis (1/3?) svarainių auga mūsų teritorijoj, dauguma – už ribų, bet mūsų įtakos zonoj, t.y. arba elektros tinklų (ne per toliausiai nuo aukštos įtampos stulpų), arba savo sklypus užmiršusių kaimynų (kurių sklypai apaugę berželiais, karklais ar pušim) žemėj. Pastarieji – kokie yr, tokie ir telekie, o va tie svarainių krūmeliai, kurie auga mūsų teritorijoj, – tuos galima ir pakultūrinti, t.y. pamėgint formuoti. Pamėginau (žr. kairėj). Mezga ir pakultūrinti (žr. dešinėj). Svarainių šįmet bus.
P.S. (06-24). Vakar išpyliau klozetan didelį bokalą svarainių skiltelių (iš rudens supjaustęs užpyliau cukrum, jokių pakaitinimų; laikiau šaldytuve, kuo puikiausiai išsilaikė) – atsigert skanu, vis užpili vandeniu, pamaišai, nugeri, o kai, taip sakant, skonis išsunktas, ką daryt? Džiovint? – per daug rūpesčių. Valgyt? – bent man, neskanu. Nebent kokį (paprastą) pyragą būtų galima iškept? – nežinau recepto. — Dar trys 0,75 l stiklainiukai šaldytuve, o ruduo vis artyn, artyn, artyn... – bent jau pernykščius iki kol šiųmečiai ims gelst turėčiau pribaigti. Išsigelbėjimas – pyrago receptas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą