Jurginai

JIS: Mėgstamiausios mano gėlės. Ne tik todėl, kad vaikystėj pas senelius augdavo (vaikystės gėlės visad lieka gražios), bet ir dėl kultūristorinių priežasčių: XIX amžiuj jie Lietuvoj buvo laikomi dvaro darželių puošmenom. Beje, jei kam (skaitančiam popierinę kultūrinę spaudą) įdomu, – puikus istorikės Redos Griškaitės straipsnis „Kodėl jurginai?“ (Metai, 2011, nr. 8/9).
Taigi, Norfoj nusipirkau keturis, pagal žiedus patikusius. Pasodinau prieš mėnesį, tik du kol kas išlindo į paviršių, nors ir pamirkiau per naktį; matyt, kaip reikalas tie gumbai buvo padžiuvę. Nieko, sulauksiu.
Didžiulį kelmą padovanojo Jos bendradarbė (jau pradeda lįst); o mano bendradarbis – vienmečių sėklų pakelį. Žodžiu, ap(si)jurgininau iš visų pusių. Belieka laukt, kol ims žydėt – va tada ir ganysiu akis.