Varnėnai

JI: Ir visgi varnėnai iš tiesų susisuko lizdą mūsų namuko palėpėje. Juokavau juokavau, kad jie vagia mulčią nuo mūsų pupelių ir neša ant stogo (tiksliau – į pastogę) lizdui, bet taip ir atsitiko. Dabar palėpėje cypsi paukščiukai. Ir, atrodo, jų daug. Ypač tai jaučiame rytais (nuo 4 ryto) - kai varnėniukai pradeda reikalauti maisto. Tada prasideda bruzdesys ir tėvelių trepsenimas, lesinimas ir vėlei varnėniukų reikalavimas lesalo. Taigi, praeitą savaitgalį penktą ryto aš jau gėriau kavą. Jis ištvėrė iki septintos. Neprisimenu, kad sode būtų anksčiau 9 atsikėlęs. O ir pirmas darbas, kurį padarė atsikėlęs, užkalė iškritusias iš lubų lentas. Skylė jau porą savaičių tiesiai virš jo galvos buvo. Padariniai – ant pagalvės. Taigi, yra ir pliusų...
Dabar laukiame, kol užaugs ir išskris. Labai jau reiklūs tie varnėniukai. O mulčo ant pupelių nebeliko – viską pavogė, tinginiai. Aišku, kam vargti, skabyti, jeigu jau gatavai padėta.
JIS: Ką padarysi, daugintis – stiprus instinktas. Gerbtinas, tuolab kad atitinka konservatorių diegiamą šeimos koncepciją apie pilną ir darnią šeimą:) O išvadindama varnėnus tinginiais Ji, manau, klysta: jie tiesiog naudojosi proga – arti ir lengviausia; na, argi tai tinginystė? racionaliausias sprendimas, žmogiškai vertinant.