Cukinijos, moliūgai, arbūzai (ikilaukinis laikas)

cukinijos, 04-30

JIS: Pernai buvom pasodinę dvi cukinijas. Vieną pribaigė kurmis, o kita net kelis vaisius užaugino.
Šįmet (antrais daržininkavimo metais gal ne tik mums, bet ir kitiems galvos susisuka?) iš Jos mamos gavę sėklų pasėjom: aš 8, o Ji dar 6 (savaitgalį pamirkę, 04-23). Po savaitės išdygo ir ėmė augt ne dienom o valandom. Manoji dalis buvo sėta į atskirus indelius, tad nesiruošiu persodint (tegu pasikankina pindami šaknis; persodinti į dirvą galės pasijust visiškai laisvi), o Jos į vieną bendrą ir dar du mažiulius. Gegužės 1-oji – tarptautinė cukinijų persodinimo diena; su švente! Praverčia net gėlių vazonai:)

Manot, čia viskas? Dar ir moliūgų prisėjau (tiek pat pamirkęs; irgi 04-23). 4+3. Irgi per savaitę sudygo. Visi.
Sodinsim kur nors vidur pievos. Visai gražiai turėtų atrodyt žaliam fone:)
Ir dar ne pabaiga. Dar ir arbūzų Jinai pasėjo tą pačią 23 dieną. Trys jau išdygę, nors ir neatrodo tokie milžinai kaip cukinijų ir moliūgų daigai.

moliūgai,  05-01

persodinta cukinija, 05-02

JI:  Cukinijos mane pakerėjo. Augimo tempais. Iš vakaro nieko, iš ryto – jau kokių penketo centimetrų ūgio. Ypač, jei lyginsi su salierais, kurie per mėnesį dar ir tikrųjų lapelių neišleido. Teko cukinijas, neišleidusias dar tikrųjų lapelių, persodinti į didesnius indus. Ir mėnulis blogas (vad. tuščios dienos), ir cukinijos dar nepaaugusios, bet kad lipa iš tų juokingų dėželių nuo pyrago. Kitais metais iš karto sėsiu į dideles dėžutes. Jis piktinosi, kad persodinėju į litrinius kibirėlius nuo majonezo: „Kur gi tu juos sudėsi, palangių neužteks.“ Neužteks. Sukroviau į didelį indą ir išvežiau pas Jį. Vienas Jo kambarys jau paverstas daigykla-pikykla, įspūdingai atrodo.
JIS: Taip, vaikai iškeliauja, daržovės atkeliauja:)