JIS: Mūsų galvose vis dar tupi supratimas, kad šuniškas gyvenimas – blogas, net labai blogas gyvenimas: visokios grandinės, būdos, žvarbios žiemos ir pliki kaulai tuoj atminty iškyla.
Bet juk tai nebetiesa. Va drybsai sau atokaitoj pašerta, nori – išsimaudai, nori – paslampinėji, kur širdis geidžia, ir vėl drybsai – šalia bijūno.
O dar su tavim žaidžia, dar visaip kaip glosto, kalbina, giria...
Ech, visai geras pasidarė tas šuniškas gyvenimas, vos ne komunistinis: duoda, kas geriausia, o tedarai tik tai, ką nori.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą