JIS: Ką nors parvežti iš sodo namo – būtina.
Šį savaitgalį be braškių (iš tų 10-ies antramečių kelmelių ir kelių pirmamečių prisirpo palygint daug, nors keletas uogų ir buvo nugraužtos, – šįkart gal daugiausia buvo priskinta) parvežėm ir žirnių:
Padalinta trim, nes mano vyresnysis – nepasiekiamas, Kaune, be to, vestuves kelt ruošiasi, ne žirniai jam galvoj.:)
Ech, norėtųs daugiau, bet tiek tėr šįmet šiuo metu. Žirniai gerai. Ir aš mėgstu, o susilaikyt teko. Čia ankstyvieji, bet jų teužaugo palygint nedaug. Mažai teturėta ką sėti. Nusprendžiau: kitą savaitgalį bus galima parvežt ir juodųjų serbentų (Ji jau ir šį priskynė puslitrį), ir agrastai jau bus valgomi, gal dar kas (avietės jau pradeda sirpt), tad šitie ankstyvieji žirniai teauga iki galo – t.y. perauga, kad tiktų sėklai.
Kitąmet reiktų planuot turint omeny: kas savaitgalį bent jau nuo birželio vidurio turi būt to, ką galima parvežt lauktuvių vaikams; ir visai nesvarbu, kad jie jau nebevadintini vaikais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą