Žirnių augumas

Birutės rudieji

JI: Jis liepė ankstyvųjų pasilikti sėklai kitiems metams. Patiko. Žemaūgiai, 8–10 ankščių ant vieno stiebo. Nedaug, o ir ankštys ne per didžiausios, bet dar nemačiau nei vieno kirmėlėto. Ir subręsta ganėtinai greitai – per 45–60 dienų.
O Birutės rudieji labai gražiai žydi. Spalvotai. Panašiai kaip pelėžirniai. Tiesiog sodo puošmena tie kūgeliai. Jau dabar mano ūgio, t. y. apie 1,70 m. Tik dar neįsivaizduoju, kas tai per daiktas bus – ar rudi, ar vis tiek žali, kaip ir visi žirniai. Tikiuosi, kad valgomi.

Ir pražydo raudonos

JI: Ir pražydo raudonos aguonos... Valinskienė dainavo apie lelijas baltas, o man skamba ausyse ta pati melodija, tik apie aguonas. Nesėjau ten. Sėjau kitoj vietoj, kur įsivaizdavau būsiant darželį. Sėjau rudenį. Išdygo pavasarį, už 25 metrų nuo tos vietos, kur sėjau. Išdygo dvi. Pražydo kol kas viena – pilnavidurė. Tarp svogūnų. Gražu. Jis juokiasi - pasodins dar. Keisti tie mūsų įstatymai, ir tiek. Baudžia už sodinimą, kai nesugeba nubausti už vogimą.

Lauktuvės vaikams

JIS: Ką nors parvežti iš sodo namo – būtina.
Šį savaitgalį be braškių (iš tų 10-ies antramečių kelmelių ir kelių pirmamečių prisirpo palygint daug, nors keletas uogų ir buvo nugraužtos, – šįkart gal daugiausia buvo priskinta) parvežėm ir žirnių:

Padalinta trim, nes mano vyresnysis – nepasiekiamas, Kaune, be to, vestuves kelt ruošiasi, ne žirniai jam galvoj.:)






Ech, norėtųs daugiau, bet tiek tėr šįmet šiuo metu. Žirniai gerai. Ir aš mėgstu, o susilaikyt teko. Čia ankstyvieji, bet jų teužaugo palygint nedaug. Mažai teturėta ką sėti. Nusprendžiau: kitą savaitgalį bus galima parvežt ir juodųjų serbentų (Ji jau ir šį priskynė puslitrį), ir agrastai jau bus valgomi, gal dar kas (avietės jau pradeda sirpt), tad šitie ankstyvieji žirniai teauga iki galo – t.y. perauga, kad tiktų sėklai.
Kitąmet reiktų planuot turint omeny: kas savaitgalį bent jau nuo birželio vidurio turi būt to, ką galima parvežt lauktuvių vaikams; ir visai nesvarbu, kad jie jau nebevadintini vaikais.