Šeštadienį nusipirkom žemės daigams, net 6 indelių sankabas (po 20).
Praplėšus sėklų pakelius, vienas dalykas nustebino: kodėl po 11? Būtų po dešimt, viskas puiku – būtent tiek ir reikia. Sakau: gal į vieną kurį įmest dvi, ir tiek? Ji: ne, po vieną. Tad teko paruošt dar du indeliu. Pildamas žemę pagalvojau: ar ne per dideli paprikoms? Bet nusiraminau: negali būt per dideli, tik per maži, kai nebėr kur šaknims dėtis. Sėt reikia 1 cm gyly. Karštai padiskutavom, kiek tas 1 cm: jei padarysiu duobutę bakstelėjęs mažylį pirštą iki pirmojo sąnario, įmesiu sėklą, užbersiu ir vos paspausiu žemę, kokiam gyly atsidurs sėkla? Aš: būtent ir bus cm; Ji: ne, bus per giliai. Ką gi, aš sėju, aš atsakau; nesudygs - bus mano kaltė. Abu jokios patirties neturim, tad tokios diskusijos, aišku, kvailos:)
Lieka laukt: arba išdygs, arba ne.
Išdygo. Ir visos 22 sėklos (dviejų, pasėtų į atskirus 100 ml indelius, čia nematyt; patikėkit – irgi sudygo). Tiesa, terminas, per kiek turėjo išdygt, nesuveikė, bet argi tai svarbu? Iki tol, kol šitie sėjinukai bus persodinti į paprasčiausią dirvą, dar marios laiko!2012-04-24. Vakar vakare pagalvojau: vis dėlto per lėtai auga. Greičiausiai Ji buvo teisi: per giliai pasėjau. Šįryt šakute papurenau ir šaukšteliu iš kiekvieno indelio išsėmiau šiek tiek žemės. Žiūrėsiu, ar ims sparčiau augt.
JI: O mano paprikos (dvi – viena geltona, kita raudona), jau ir antrus tikruosius lapelius skleidžia. Tas dvi, kurias su vargu išsikovojau teisę pasėti tokiam gylyje, kuris man atrodo tinkamas, prižiūriu ir puoselėju. Ir visai neblogai auga. Pasirodo, jeigu neturi konfliktų bendraudamas – įsigyk sodą. Kalamės dėl kiekvieno milimetro sodinimo gylio. Metras, deja, irgi ne rodiklis.