SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2013-06-05

Artišokai po žiemos

JI: Artišokai neperžiemojo. Nei vienas. Jis sakė nebeužsiiminėti niekais ir jokių artišokų daugiau nebesodinti. Bet juk aš atkakli. Pasodinau vėl penkis. Liko keturi. Laukiu.

— 2014-03-01—
JIS [teperskaitęs įrašą tik 2014-ų pavasario pradžioj]: Nelauk, negrįšiu niekada. Iš tiesų. :)
JI: Pirmas dalykas, ką padarysiu nuvažiavusi kitą kartą į sodą – patikrinsiu artišokus (buvom uždengę eglišakiais). Keturis likusius. Manyčiau, šiemet reikėtų dar keletą pasėti (Jam nežinant). Jeigu kas, paslapčia į buvusių vietą įkišiu :).
JIS: Bet pirmą kartą, kovo 1-ą, nuvažiavusi nepasižiūrėjai; na, ne apie artišokus sukasi Žemė; o ir tie užaugę, subrendę artišokai – argi skanu?
JI: Nežinau, ar skanu, nesu valgiusi. Bet paveiksliukyje įspūdingai atrodo :)

— 2014-04-21 —
JI: Artišokų neradau. Visgi neperžiemojo. Vis viena neleidžiu Jam toj vietoj laipioti – o gal išlįs?
JIS: Nesunku peržengt, bet net toks maginis veiksmas nepadės :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą