Apie sėklas

JIS: Kartkartėm pasišaipau iš Jos, esą sėklų visokių jau turi dešimčiai metų į priekį, bet ir pats ne ką esu atsparesnis. Vis ką nors irgi nuperku, kai akis užkliūva vaikštant po parduotuvę.
Vis dėlto jei jau pirkt sugalvoji – tai pirkt reiktų specializuotose parduotuvėse, nes: va pernai pirktos paprikų sėklos – pasėjau po 10, o teišdygo ir stiebias po vieną.

JI: Su paprikom šiemet ir man nelabai pavyko. Manau, todėl, kad kambariuose dygimui per šalta temperatūra buvo. Na, o darbe visai neblogai sudygo. Sėjau po dvi į vieną, maniau – ech, tikrai nesudygs visos. Sudygo. Visos. Po dvi viename. Išpikiavau. Bet paprikos tikrai nemėgsta būti judinamos. Tos, kurios liko nejudintos, mažuose indeliuose daug geriau auga už persodintąsias į didesnius. Bet susivėlinom su paprikom, susivėlinom. Dar tik po 4 tikruosius lapelius turi. Bet juk nepriversi išdygt, jeigu nenori.

2014-ųjų bulvės [beveik] pagal Ją

[JIS: „Beveik“ todėl, kad sodinau aš; bet beveik taip, kaip Ji liepė, na, gal centimetru giliau; ir pirmąkart gyvenime sodindamas bulves drėkinau duobeles – žemė visiškai visiškai sausa buvo; Ji neprieštaravo.]
JI: Pirkom bulves VINETA, nes kitų Ingridos taip pat rekomenduojamų ankstyvųjų ADORA  negavome. Nei šiaudų, nei šieno neturėjome, o ir žolės dar nepjovėme, tad teko pasitenkinti užberiant žeme. Pelenais JIS pabarstė – čia pagal mane. Kažkur perskaičiau, kad pelenai saugo nuo kolorado vabalų. Kaip – nebepamenu. Tarsi pabėga, o gal nusigalabija. Žole užmesime vėliau. Žodžiu, išėjo šiemet miksas – nei pagal Jį, nei pagal mane (o gal atvirkščiai: ir pagal Jį, ir pagal mane, bent kol kas). Lauksime derliaus.

Literatūriniai jurginai

JIS: Meilę jurginams esu išpažinęs ne kartą; čia vienas išpažinimų.
Jau šešis kelmus/kelmelius turiu, dauguma dovanoti, dalis – pirkti (kurių žiedai man atrodė gražūs).
Sekmadienį vakare važiuodami sodan stabtelėjom „Iki“ ko nors valgomo nusipirkti. Eidamas pro atitinkamą stendą žiūriu – jurginai „Franz Kafka“. – Na ar galėjau nenusipirkti?

Pagalvojau: turiu Kafką, žinau, kad yra geltonas „Vaižgantas“. – Kodėl nepamėginus imt kaupti kolekcijos? Jurginai, pavadinti rašytojų (o gal ir literatūros kūrinių personažų) vardais?
Jei turėtumėt patarimų – būčiau labai dėkingas.
JI: Kažin ar yra jurginų moteriškais vardais; tai tik vyrų prerogatyva? Žinau katiną, vardu Katė, tai kodėl gi negalėtų būti jurginas, vardu Kamilė ar Sigutė (nepyk, brangioji, tai juk graži gėlė)?

Mylėk artimą savo

JIS: Nežinau, ar šv. Pranciškus mylėjo kėkštus, špokus ir kieles, bet gal mylėjo, turėjo mylėt, nes sakoma, kad – mylėjo paukščius; ant Oskaro Milašiaus rankų ir pečių Paryžiuj tikrai netūpdavo kėkštai, špokai ar kielės; kiti paukščiai tūpdavo, o jie broliai ir seserys tiek pat, kiek mes broliai ir seserys. — Kame?

← Gavom dovanų keturis inkiliukus. Žaislinius, tiesą sakant. Gavom, tai negi išmesi? Reikia panaudot (panaudot žvelgiant iš mūsų, ne paukščių pusės). Susukau varžtelius, dar ir suklijavau, kad stipriau laikytųs, – ir vis tiek maža pasirodė. – Na, nenorės nieks iš paukščių įsikurt tokiam daikte. – Prikaliau tikrą daiktą – po šakelę: kad būtų kur nutūpt, o jau tada gal ir lįst pro tą angą vidun noro atsiras? →

Jei bent viename kas įsikurs, būtinai pridursiu P.S.

JI: Neįsikūrė. Inkilėliuose. Įsikūrė namuke, palėpėje, kaip ir kiekvienais metais. Varnėnai.
Bet namukas su inkilėliais vis vien linksmiau atrodo.

Juokai, ir tiek

JI: O bulvės, taigi, visiškai nenusisekė :) Pririnkom pusę kibiriuko slyvos dydžio. Še tau, ir tradicinis sodinimas. Šiemet sodinsiu vėl aš, Jo neprileisiu.
JIS: Ir nesiartinsiu. Prisiminęs, kaip tempiau bulves iš „Maximos“ blynams, kuriuos kepėm per Užgavėnes (nelabai traškūs išėjo, bet ką padarysi; iš „slyvų“ būt traškesni išėję?).
P.S. Va net krepšį tikrosioms-didžiosioms-būsimosioms bulvėms nupirkau.