Avietės, kad jas kur galas

JI: Diena buvo skirta avietėms – rinkti ir perrinkti. Prirenku indelį – sutvarkau, prirenku – sutvarkau. Ir taip visą dieną. Vakarop atsigręžiau pasižiūrėti į nudirbtą darbą ir nusikeikiau, negražiai, – kol nurinkau antrą pusę, prinoko pirmoji. Ogi tas lietuviškas godumas – negi paliksi? Ir vėl nuo pradžios... Gerai, kad jau saulė eina link laidos, nelabai matosi... Galima ir pavalgyti.

JIS: Ir aš dar porą kibiriukų (beveik litras telpa) priskyniau (skint nieko baisaus, perrinkt – štai kas užknisa). O dar juodieji, dar raudonieji serbentai laukia.

Daugiau pomidorais užsiėmiau – raišiojau, lapus karpiau. Dar žolę pjoviau. Bet nesikeikiau.
Žodžiu, dirbom, dirbom, dirbom. O kai uodai įvijo namukan, štai dar kiek tinklaraščio įrašų pridirbom :) Ir ne šiaip, o per Jos išmanųjį prie interneto prisijungę, o! :) 
JI: Prie išmaniojo ir išmanios galvos reikia. Prisijungt pavyko, o!
JIS: Tikiuosi, kai kitąkart vėl reiks prisijungti, prisimins, kaip tai padarė.