Persiks

JIS: Šįmet ne persikas, o persiks „Maira“ [-ks, nes latviška veislė] gausiai žydėjo. Pirmąkart (nebeatsimenu, regis, 3-metis, o gal jau 4-metis; pernai vos keli žiedai tebuvo, vienas vaisius teužsimezgė, po kurio laiko ir jis nukrito). Ir šįkart primezgė daug (pasitvirtino pažadas: „veislė labai derlinga“). O šakos dar plonos ir liaunos. Surišau vieną su kita, dar mėginau kaip nors padaryt, kad kuo tiesiau laikytųsi.

— pagal aprašus, turėtų prinokt liepai einant į pabaigą; žadama, esą vaisiai būsią „labai skanūs, sultingi ir saldūs“; tik, manau, bus mažesni, daug mažesni negu reklaminėse nuotraukose, – daug ir dideli – neįmanomas junginys, kol medelis dar toks jaunas.

— — kai neliks vaisių, teks imtis genėt – žiaurokai trumpint šakas, nelaukiant pavasario; pirmąkart; ech, vis tas nelemtas gailestis: kol nevedė vaisių, atrodė: na, tegu sau dar paauga.

Gražu (ir viltinga)

JIS: Gegužės pradžia, obelys žydi. Šįmet visos septynios. Jei nebus kokių stiprių šalnų, rudeniop ir rudenį ir save, ir kitus bus galima pradžiugint tikrai skaniais vaisiais (ir sultim). Tiesą sakant, būtent obuoliai man ir yra tas didysis sodo teikiamas pilvadžiaugsmis.
Beje, ilgai nežinojau, kokios veislės dvi obelys (juk nusipirkom sodą jau su pasodintais vaismedžiais). Išsiaiškinau – estiškos. Sultis spausdavom iš Paide taliõun (labai sultingi, bet valgyt – sprangoki); pernai nebuvo, tad pamėginom iš kitų – Tellissaare, ir buvo dar skanesnės (saldesnės); šitie ir valgyt skanūs, nors nelabai sultingi.

— prieky ananasinė, kurią šį pavasarį stipriai nugenėjau —

 

 

     P.S. Kitą savaitgalį jau bus galima cituot Kazį Binkį:

              Žiūrim – krinta patylomis
              Obelių žiedai.
              Pleštakėlėmis baltomis –
              Žiūrim – krinta patylomis.
              Rodos, sniego atkarpomis
              Snigo tik andai.
              Žiūrim – krinta patylomis
              Obelių žiedai.

Šis pavasaris — koks?

JIS: Savaitgalį mėginom nuspręst: šįmet ankstyvas pavasaris ar vidutiniškas?

Pernai lyg ir vėliau ankstyvoji slyva (užmiršau pavadinimą) pražydo. O užpernai?  Ne-be-at-si-me-na-me.

Pagalvojau: kad kitąmet būtų galima pagrįstai pasakyt, ankstyvesnis pavasaris už buvusį ar ne, tebūnie užfiksuota:

2024-ais ankstyvoji slyva pražydo balandžio vidury.

←  P.S. Šįmet pirmąkart pražydo abrikosas „Kaunas“.

P.P.S. (V 15) Bet nieks neužsimezgė.

Rudenėjančio laiko džiaugsmai

JIS: Obuoliai buvo didžiausias džiaugsmas praeitą rudenį.

Šįmet sodas tuščias.

Šiek tiek džiugino, galima sakyt, savi grybai, kol supratom, kad jau per daug jų pririnkom, iki kitos vasaros nesuvalgysim.

Kas iš džiaugsmų liko?

Kas džiugina akį spalva –

geltona, raudona.

Štai ir baigės atostogos

JIS: Vakar baigės. Ta proga pirmas jurgino žiedas pražydo.
JI: Jam tik į jurginus žiūrėti... Atostogos baigėsi, o kas pabaigs namuką dažyti?
JIS: Niekur nepabėgs tas namukas ir pusiau dažytas, o jurginai – gražu, džiugina akį.

Mangoldai? Kaliaropės!

JIS: Šįmet pavasarį Ji džiaugės: ir mes turėsim mangoldų! Dabar labai populiaru augint mangoldus.
Pirmąkart tokį daržovės pavadinimą išgirdau.
Pasėjo šiltnamy, paskui persodino į lysvę. Auga.
Bet kad čia ne mangoldai, arba lapiniai burokėliai, o kaliaropės, tik spalva kitokia. Burokėlio ir kaliaropės hibridas?
Nežinau, ar beturi kur sėklų pakelį išsaugojusi.
Kažkas čia negerai.
JI: Na va, sėjau mangoldus, o išaugo kaliaropės. Ir dar ne bet kokios, o melsvosios, raudonosios ar burokinės (nebežinau kaip pavadinti). Ai, negi svarbu pavadinimas. Kas išaugo, tą ir valgysim. Tik dabar nebeaišku, kurią dalį valgyti – viršutinę ar apatinę. Teks, matyt, abi skanauti. O dar ir Jį reikės įtikinti, kad labai vertinga ir skanu.

Žirniai, svogūnai, česnakai

JIS: Ji šįmet baisiai džiaugias žirniais; esą jau dvi savaitės valgo, o tik vieną kirminą ankšty terado.
Aš tai nelabai žirninis.

Svogūnai šįmet arkliniai; nežinau kodėl; kad lietaus buvo?

O nurautais česnakais Ji nelabai patenkinta – esą geresni (didesnės galvos?) galėję būt; nežinau, man visai normalūs atrodo, turint galvoj, koks buvo pavasaris.