SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2015-03-26

Gliordijos

JIS: Gliordijos – taip motina vadina gladioles/kardelius.
Pernai pavasarį (tėvas jau buvo miręs, tai visus aktyvius veiksmus teko atlikti man, pvz., sodinti) parsivežiau iš Biržų Vilniun šešis kardelių svogūnėlius. (Motina: „Ai, man užteks ir keturių, kitus dėk kur nori.“)
Pasodinau, šalia namelio iš pietų pusės padaręs lyg ir lysvę; labai molinga žemė.
Pražydo, galima sakyt taip: mėnesiu per anksti – rugpjūčio 1-ai (nors man jos/jie asocijuojasi su Rugsėjo 1-ąja – pakeliui į mokyklą). Na ką padarysi – tokia jau pernai buvo vasara.
Spalva – kreminė? – labai patiko.

Rudeniop iškasiau (2014-10-18).
Kai išdžiuvo, parengiau žiemot.
Na ir kaip jūs manot, ar man kilo ranka tuos „vaikelius“ išmesti?
Ne. Gulėjo šalia „suaugusiųjų“ iki žiemos pabaigos.

Prieš gerą mėnesį rūkydamas balkone žvilgt apačion – taigi liko žemių, kai persodinau gėles. O va imsiu ir pasodinsiu tuos gliordijų „vaikigalius“ (pagalvojau – ir padariau).
Dabar balkone ant stalo stovi lovelis su išdygusiais pirmamečiais.


Ir ką su šitais kardeliukais reiks daryt?

Gerai, iki rudens jie jau taps subrendę. O toliau?
Dovanot tinklaraštį šviesos203.blogspot.com skaitančioms/skaitantiems?
Dovanot – malonu, tik ar bus norinčiųjų gaut tų dovanų?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą