Pernai pavasarį (tėvas jau buvo miręs, tai visus aktyvius veiksmus teko atlikti man, pvz., sodinti) parsivežiau iš Biržų Vilniun šešis kardelių svogūnėlius. (Motina: „Ai, man užteks ir keturių, kitus dėk kur nori.“)
Pasodinau, šalia namelio iš pietų pusės padaręs lyg ir lysvę; labai molinga žemė.
Pražydo, galima sakyt taip: mėnesiu per anksti – rugpjūčio 1-ai (nors man jos/jie asocijuojasi su Rugsėjo 1-ąja – pakeliui į mokyklą). Na ką padarysi – tokia jau pernai buvo vasara.
Spalva – kreminė? – labai patiko.
Rudeniop iškasiau (2014-10-18).Kai išdžiuvo, parengiau žiemot.
Na ir kaip jūs manot, ar man kilo ranka tuos „vaikelius“ išmesti?
Ne. Gulėjo šalia „suaugusiųjų“ iki žiemos pabaigos.
Prieš gerą mėnesį rūkydamas balkone žvilgt apačion – taigi liko žemių, kai persodinau gėles. O va imsiu ir pasodinsiu tuos gliordijų „vaikigalius“ (pagalvojau – ir padariau).
Dabar balkone ant stalo stovi lovelis su išdygusiais pirmamečiais.
Ir ką su šitais kardeliukais reiks daryt?
Gerai, iki rudens jie jau taps subrendę. O toliau?
Dovanot tinklaraštį šviesos203.blogspot.com skaitančioms/skaitantiems?
Dovanot – malonu, tik ar bus norinčiųjų gaut tų dovanų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą