Garbanotas, bet ne bosistas, – kas?

JIS: Pavasarį Ji šiltnamy prisėjo visokiausių kopūstų. Prisodinom beveik pilną 9 m ilgio lysvę. Buvo užpuolę kažkokios muselės ar kas, bet po kurio laiko – ar papurkštos Coca-Colos (šiuolaikinio DDT atitikmens) išsigandę, ar šiaip – dingo. Skylėtus apatinius lapus nulaužiau, dabar gan padoriai viskas atrodo. Ankstyvieji kopūstai – taip, vėlyvieji – taip, brokolius beigi kalafiorus irgi pažįstu. O va ką daryt su tais garbanotais: nei jie gūžių suka, nei centre kas nors mezgasi? Ne tik savęs, bet ir Jos paklausiau – kuriem galam mes juos auginam, kas iš jų turi pasidaryt?
JI: Pasėjau garbanotuosius, nes pasirodė įdomu. Daviau keletą daigų ir bendradarbiams. Daigai augo augo ir pasidarė štai šitokie. Širdyje vis tikėjau, kad taps brokoliais, nes ant pakelio po užrašu Garbanotieji kopūstai parašyta Brokoli. Ir vis dėlto, kai brokoliais tapo šalia augantys kopūstai, teko pradėti googlinti – kas gi tie garbanotieji. Pasirodo, Kale kopūstai arba dar kitaip vadinami – lapiniai. „Vegetarų jautiena“, „žalumynų karalius“ bei „maistinių medžiagų bomba“. Va kaip. Taigi, sriuba su beveik tik sodo gėrybėmis – vištienos sultinys, bulvės, morkos, sodo miškelyje rasti lepšiukai ir garbanotieji kopūstai. Kas be ko, reikia pridėti ir grietinės. Skanu, virsiu dar. O svečius būsimus ruošiuosi vaišinti Kale čipsais. Įdomu, ar bendradarbiai žino, ką su jais daryti?
JIS: Na, ant pakelio parašyta brokoļi, latviškai, o kodėl latviškai ne brokoliai yra brokoliai – šito nežinau.