Pasisėjančios salotos

JIS: Kai pirmąkart po žiemos nuvažiavom (III 9), salotos jau buvo sudygę. Šį savaitgalį štai jau kokios. Keletą lapų Ji jau nusiskynė sumuštiniams paskanint. Tikiuos, radusi laiko papasakos, kaip šiltnamy užsiauginti salotų jų patiems nesėjant. Gal kam užklius, kad ir žliūgė kartu auga, – išravėt ją reiktų; nemanau, telieka, gerai, drėgmę dirvoj sulaiko; be to, ten dar ir krapų, kurie irgi patys pasisėja, pridygę.

JI: Ai, kaip visad, pagražino. Nei skyniau tų salotų sumuštiniams paskaninti, nei ką. Dar turiu iš parduotuvės nusipirkusi.

Bet salotos tikrai gražiai auga. Rudenį, kai salotos peržydi, tiesiog nulaužiu keletą šakų ir pakabinu šiltnamyje žemyn galva. Kai nuraunam pomidorus, truputį pagrėbstom žemę ir išvažiuojam. Pavasarį jos jau būna sudygusios. Tai tiek to darbo. Beje, už šį patarimą esu lig šiolei dėkinga kolegei Kristinai. Atrodo, paprastas dalykas, bet pati nesugalvojau... Deja.

Jeigu spėsim nuvažiuoti į sodą iki šv. Velykų, tai jau tikrai per šventes valgysim. Užteks ir ne tik ant sumuštinių.

O ant sumuštinių ruošiausi pasiskabyti žieminių česnakėlių, kurie vėliau gražiai žydi, o dar skanesni valgyti. Bet, kaip visad, dirbi dirbi, o kai reikia derlių susirinkt, pamiršti. Iki kito savaitgalio.
JIS: Va va: kaip visad, nors išties — tik kartais :)