SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2015-03-24

Ir vėl viskas prasideda: pirmasis apsilankymas ir kt.

[jis:] žavus lysvės apkraštavimas, argi ne?
JIS: Sekmadienį pirmąkart šiais metais buvom nuvažiavę į sodą. Materialistai pasidžiaugtų taip: kaip gerai, nieks nieko per žiemą nepavogė!
Bet mes juk idealistai: panašu, kad nieks neiššalo, o česnakai jau išlindo (žr. dešinėj, lysvės gale vėlai rudenį pasodinti buvo; nesimato? patikėkit).

Važiuodami aptarėm ir šito tinklaraščio apgailėtiną būklę pernai ir užpernai.
Yra keli žmonės, kurie tikisi, kad rašysim, kad jiems galbūt visai norėtųs paskaityt ir pažiūrėt. O mes – galima sakyt, nieko.
Kodėl? – Kol savaitgalį esi ten, ir minčių užfiksuotinų, ir vaizdų parodytinų yr. Tikrai reiktų parengt įrašą ar net kelis! O va grįžti, ir prasideda: sekmadienį jauties jau pavargęs, pirmadienį prasideda darbai, į kuriuos ir panyri. Savaitgalinis ketinimas parengt įrašą taip ir lieka ketinimu. Tuolab: jis turi (t.y. aš turiu) savo tinklaraštį; net du – pagrindinį ir batautojų.
Kokia išeitis? – Išeitis tik viena: kadangi Ji įsigijo išmanųjį telefoną ir sutarty įrašyta, kad gali naudotis internetu, įrašas šitame tinklarašty turi rastis šeštadienio vakarą – ir rašantieji ten, apie ką rašo; ir įspūdžiai visiškai švieži; ir dar apie apmokamuosius darbus neprivalu imt labai rimtai galvot (sekmadienio vakarą jau perjungi galvą). Mėginsim. Bent jau taip sutarėm.
Nuvažiavę ne tik apžiūrėjom. Šį tą ir nuveikėm.  Aš ką? – kiek dar reikia genėt, pagalvojau (šįmet obuolių nebus; galiu pagenėt ir vėliau; o va didysis galvos skausmas – senos prie keletą metų iššalusios slyvos).
Šį tą šiltmany jau ir pasėjom.

2 komentarai:

  1. Anonimiškas2015-03-24 21:14

    Prašau, rašykit... Čia mes gal neatsiliepiam, bet skaitom, aš taip 5-6 blogus skaitau. Ir į šitą kokius 3 kartus nuo lapkričio jau landžiojau, daržininkystės ritmas spėjo pasimiršt:]. Negalantiška skaityt ir nekomentuot, bet kai skaitau/stebiu naują įrašą, tik pradedu mąstyt, o reakcijos kartais jau nuo kompiuterio nutolus susidėlioja. Kai pamatau lauke pamestą batą, mintyse siunčiu linkėjimus Jums. Perkant gėlių svogūnėlius, parūpsta, kuo jos vardu, prisiminus "Francą Kafką". O išspausti "ačiū, labai patiko, sėkmės šiems puikiems žmonėms jų gyvenime ir darbuose"... Nors tikrai sėkmės. Kokį kartą per du mėnesius visus tris skaitau - ką tik randu naujo parašyto. Tai, kad šitas dvigubas - ypač gražu, gerai, kai žmonės susišneka. Kai gamta daug kam persikėlė į virtualias erdves ir fototapetus, keliagubai gera sukišt rankas į žemę ir pačiupinėt tikrą savo pomidorą. Ir kitų daržus virtualiose erdvėse... perskaityt:].

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Stengsimės ir rašyt, nors pavasarį daug „reikalingesnių“ darbų. Ir ačiū už malonius pasvarstymus.

      Panaikinti