SODAS — NE DARBOVIETĖ!
JI
: Dukterėčia, sužinojusi, kad žadu pirkti sodą, atsiuntė nuorodą į gamtinės žemdirbystės svetainę. Netgi užsiregistravau, kad galėčiau skaityti forumus. Perskaičiau Nikolajaus Kurdiumovo knygą Protingas daržas. Na, ir nusprendžiau pabandyti – tai yra, turėti daržą ir jame derlių be jokio kasimo, ravėjimo ir laistymo.
JIS
: Graži svajonė! Bet dirbti vis tiek teks. Kad ir žolę pjaut.

2012-05-25

Konteineris

JI: Vakar pagaliau įsigijome konteinerį, IBC, 1000 litrų talpos. Laikysime vandenį. Laistymui ir galbūt prausimuisi ar indų plovimui. Žiūrint, koks vanduo bus. Žadame rinkti lietaus vandenį ir prisiurbti iš tvenkinio. Vandentiekio nėra. Šulinio irgi neturime. Bent jau kol kas. Ieškojau galinčio parduoti vieną konteinerį su pristatymu į vietą (sodą Vilniaus r.). Parašiau pagal skelbimus keturiems, atsiliepė tik vienas. Šaunuoliai, užklausiau penktadienį, o šį ketvirtadienį konteineris jau stovi mano sode. 210 Lt su atvežimu. Jaučiu, kad pradėsiu rašyti, kiek man tas sodas kainuoja. Ko gero, jau greitai būčiau į Turkiją nukeliavusi. Paskutinės minutės kaina.
JIS: Geras daiktas. Šeštadienį sudėliojau kojas, naujasis sodo kaimynas padėjo užkelt (nesunku, bet vienam nepatogu), o tada pripompavau vandens iš prūdo: išmėginau, kaip veikia siurbliukas; paaiškėjo, kad 50 m žarnos truputį per mažai – reiktų dar bent kokius tris metrus pridurt, kad nereiktų visaip kaip kuo tiesiau guldyti. Liko vienas svarbus darbas: padaryt, kad būtų paprasta ar į kibirą, ar į laistytuvą vandens prisileisti; be to, ir žarną kad būtų galima prijungti – būtų patogiau laistyti (spaudimo, regis, tikrai užtektų).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą